„Dirbdami su įvairaus dydžio organizacijomis iš pačių įvairiausių Lietuvos vietovių pastebime, kad žmogaus teisių temų svarba tolstant nuo Vilniaus  mažėja. Lietuvos regionuose veikia daugiau bendruomeninių organizacijų, organizacijos teikia įvairias paslaugas žmonėms, turintiems negalią, sergantiems įvairiomis ligomis ar kovojantiems su skurdu. Tuo tarpu Vilniuje  telkiasi advokacijos organizacijos, dirbančios žmogaus teisių ar pažeidžiamų žmonių teisių srityje.  Matome prasmę įvairioms organizacijoms susitikti, susipažinti ir pradėti bendrauti artimiau”, – įsitikinusi Aktyvių piliečių fondo programos vadovė Jurgita Poškevičiūtė.

Renginio metu prisiminėme Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir jos nuostatus, nagrinėjome ir diskutavome, kurios iš šių pamatinių žmogaus teisių yra svarbiausios mums asmeniškai. Vėliau vyko diskusija žmogaus teisių klausimais su politologu, žurnalistu Paulium Gritėnu, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos Monika Guliakaite-Danisevičiene ir rašytoju, teisininku ir Atviros Lietuvos fondo Tarybos nariu Justinu Žilinsku.

Renginį finansuoja Aktyvių piliečių fondas. Šis fondas yra dalis EEE ir Norvegijos Karalystės finansinoi mechanizmo, kuris 2019 – 2024 m. pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti skyrė 9 mln. eurų. Lietuvoje Aktyvių piliečių fondo paramą administruoja Atviros Lietuvos fondas ir VšĮ OSFL projektai.

The post Tęsiame tradiciją: birželį NVO kvietėme į tinklaveikos renginį appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Dalinamės kalba, kurią Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė:

„Prieš beveik trisdešimt penkerius metus atkurdama nepriklausomybę Lietuva žadėjo laisvę, demokratiją ir lygias teises visiems savo piliečiams. Kovojome su priespauda, kovojome su persekiojimu ir svajojome apie laisvą valstybę.

Tačiau šiandien gyvendama laisvoje šalyje su liūdesiu matau, kad ta laisvė ir tas teisingumas yra skirti ne visiems. Kad mes vis dar turime atitikti įsivaizduojamus standartus, esame verčiami tilpti į rėmus ir jokiu būdu negalime laisvai spręsti dėl savo gyvenimo. Kažkas vis dar turi galią ir teisę pasakyti, ką galime ir ko negalime mylėti, su kuo galime ir negalime kurti šeimos. Taip neturi būti. Turiu daug svajonių, kokioje Lietuvoje noriu gyventi.

Turiu svajonę, kad kiekvieną birželį Gedimino pilyje suplėvėsuotų vaivorykštės vėliava. Ir niekas dėl to nesipiktintų.

Turiu svajonę niekada nebegirdėti neapykantos, paniekos ir pažeminimo žodžių savo bendrapiliečiams.

Turiu svajonę, kad kiekvienas Lietuvos žmogus galėtų eiti susikibęs rankomis su savo partneriu ar partnere Gedimino prospektu, Laisvės alėja ar Palangos tiltu. Ir kad niekam šioje šalyje nebereikėtų slėptis.

Turiu svajonę, kad vieną dieną galėčiau dalyvauti oficialioje santuokos ceremonijoje Telšiuose, Skuode, Kupiškyje ar Šiauliuose, kai tuoksis tos pačios lyties žmonės. Turiu svajonę, kad ta diena ateitų greitai.

Turiu svajonę, kad turėti dvi mamas ar du tėčius būtų taip pat natūralu ir paprasta kaip ir turėti tik mamą, tik tėtį ar tik senelius.

Turiu svajonę, kad išmokytume savo vaikus gerbti ir priimti įvairovę.

Turiu svajonę gyventi atviroje Lietuvoje.

Tokia yra mano viltis. Ir toks tikėjimas, dėl kurio mes kasdien dirbame. Ir be galo džiaugiuosi, kad šioje misijoje susitinka tiek įvairių organizacijų ir turime tokį milžinišką palaikymą iš tarptautinės bendruomenės Pati ypatingiausia padėka keliauja Aktyvių piliečių fondui. Tai yra Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino parama atvirai, pilietiškai ir lygiateisiškai Lietuvai.

Šiandien už aktyvų veikimą siekiant laisvės visiems, norėčiau įteikti „Aktyvaus piliečio“ nominaciją organizacijai, dirbusiai su LGBTQ jaunimu Visagine – Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijai.  Ačiū Jums.

The post Sandra Adomavičiūtė. Turiu svajonę (kalba iš Vaivorykštės apdovanojimų) appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Specialistai aplankė svarbiausius Lietuvos projektų partnerius: Norvegijos užsienio reikalų ministeriją, Norvegijos pataisos tarnybų direktoratą, taip pat Oslo pusiaukelės namus, Oslo savivaldybę bei Norvegijos menų ir kultūros direktoratą. Iš pirmo žvilgsnio labai skirtingas institucijas sieja bendra Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų misija – mažinti atotrūkį tarp šalių donorių ir šalių naudos gavėjų. Norvegija garsėja pasaulyje aukštu gyvenimo lygiu, novatoriškomis idėjomis ir geru skoniu, tad pasaulis nori sekti paskui.

„Kalbant apie efektyvumą, Lietuvai sekasi gerai. Tai viena iš geriausius rezultatus pasiekusių valstybių. Programų įgyvendinimas Lietuvoje iš esmės buvo veiksmingas, kruopščiai ir gerai valdomas. O bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Norvegijos vertinamas kaip tikrai labai geras.“ – įžvalgomis dalinosi Norvegijos užsienio reikalų ministerijos patarėja Elin Graae Linnestad.  

Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Elin Graae Linnestad pripažino, kad jiems  yra labai svarbūs du aspektai – socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas ir dvišalių santykių stiprinimas. Taigi, ir rezultatų komunikacija turi vykti šiomis kryptimis.  „Dvišaliams santykiams mes teikiame labai didelį prioritetą. Tai  yra vertybė ne tik mums, Norvegijos užsienio reikalų ministerijai, partneriams Lietuvoje, bet ir Norvegijos partneriams. Žinoma, vertinant bendrai, didžiajame paveiksle Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų lėšos, palyginti su ES investicijomis, yra labai mažos, tačiau mūsų finansinių mechanizmų išskirtinumas – dvišalis bendradarbiavimas. Kai kuriose srityse būtent dvišaliu bendradarbiavimu galima pasiekti daugiau nei dideliais pinigais.“ – sakė Elin Graae Linnestad. 

Trečiasis Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų (2014-2021) periodas Lietuvoje jau eina į pabaigą. Iš viso per paskutinius ketverius metus Norvegijos, Islandijos  ir Lichtenšteino vyriausybės Lietuvoje investavo beveik 118 milijonų eurų. Tai lėšos skirtos ekonominiams ir socialiniams skirtumams mažinti ir bendradarbiavimui su valstybėmis donorėmis stiprinti. Iki 2025 metų balandžio mėnesio visi projektai turi būti baigti. Taigi, šiuo metu vyksta rezultatų aptarimas ir vertinimas. Rezultatus aptaria ne tik 15  naudas gaunančių šalių, tačiau juos vertina šalys donorės ir donorų partneriai Norvegijoje.

Viešinimas ir komunikacija su  kiekvienu periodu sulaukia vis daugiau dėmesio strateginiuose Norvegijos ir EEE finansinių mechanizmų dokumentuose.

Nors ir nepriklauso Europos Sąjungai, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas nuo 1994 m. gali laisvai prekiauti ir judėti visoje Europoje, nes priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE). Kaip padėka už šią galimybę, buvo sukurti šių trijų šalių finansiniai mechanizmai, kuriais investuojama į įvairius projektus ir Lietuvoje.

Iš viso nuo 2004 metų Lietuvoje investuota 268 mln. eurų Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino lėšų. Nors šiuo metu jau baigiasi trečiasis finansavimo laikotarpis Lietuvoje finansinių mechanizmų žinomumas vis dar kuklus – vos 40 procentų visuomenės yra šį tą girdėję apie šias investicijas.

The post APTARTI NORVEGIJOS IR EEE FINANSINIŲ MECHANIZMŲ KOMUNIKACIJOS REZULTATAI appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, 2019-2024 metais pilietinei visuomenei stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti Lietuvoje skyrė 9 mln. eurų. Už šias lėšas projektus įgyvendino per 200 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų. Fondą Lietuvoje administruoja Atviros Lietuvos fondas drauge su VšĮ „OSFL projektai“.

Nominacijai „Aktyvus pilietis“ buvo renkamasi iš 15 projektų, skirtų LGBTQ+, juos įgyvendino 11 žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų. Komisija, įvertinusi šių projektų inovatyvumą, poveikį LGBTQ+ bendruomenei, jos teisių užtikrinimui ir plačiajai visuomenei, išrinko vieną laimėtoją. Atrankos taisykles ir vertinimo kriterijus rasite čia.  Nominacijos laimėtojas bus paskelbtas birželio 8 dieną Vaivorykštės apdovanojimų metu. Projektų aprašymus rasite čia. 

The post Vaivorykštės apdovanojimuose – speciali nominacija Aktyvių piliečių fondo projektui appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

„Vaikų linija kviečia įsipareigoti savanorystei ir ji yra ilgalaikė, reikalaujanti nemažai įvairių išteklių – ir laiko, ir intelektualinių, todėl susiduriame su iššūkiu, kad naujų savanorių, kurie pasiryžtų skirti laiko mokymuisi ir tada budėjimui, nėra tiek daug“, – pasakoja Elvyra Vilkienė, dirbanti „Vaikų linijoje“

„Vaikų linija“ yra viena iš nevyriausybinių organizacijų, kuri dalyvavo Atviros Lietuvos fondo kuruojamoje Aktyvių piliečių fondo programoje – joje buvo skiriama parama žmogaus teisių, pilietiškumo, bendruomenių projektams iš EEA finansinio mechanizmo. Gautos lėšos leido organizacijai ne tik pritraukti naujų savanorių, motyvuoti jau seniau įsitraukusius, bet ir skirti lėšų kokybiškiems kelis mėnesius trunkantiems mokymams.   

Šiuo metu „Vaikų linijoje“ pagalbą vaikams ir paaugliams teikia daugiau nei 400 savanorių konsultantų, o į dieną priimama virš 300 skambučių, pagalba teikiama ne tik telefonu, bet ir internetu – susirašinėjama žinutėmis, elektroniniais laiškais.

 „Kelis kartus pamačiau „Vaikų linijos“ reklamą ir supratau – viskas, tai ženklas man“, – pasakoja savanorystę „Vaikų linijoje“ pradėjusi Dangira. Tokių kaip Dangira per pastaruosius metus į „Vaikų linijos“ savanorių gretas įsiliejo keli šimtai – tam, kad į kiekvieno vaiko pagalbos ieškantį skambutį būtų atsiliepta, į kiekvieną žinutę atrašyta.

Tą reklamą matėme per TV, kino teatruose lauko afišose – šviečiančios figūros, šiltai apglėbiančios rankos ir kvietimas tapti savanoriu. „Mes darėme viską, kad tik mums pavyktų“, – prisipažįsta „Vaikų linijos“ komanda, nes mažėjantis savanorių skaičius po pandemijos tikrai kėlė nerimą. 

Džiaugiamės, kad prie šios „Vaikų linijos“ sėkmės galėjo prisidėti ir Atviros Lietuvos fondas – kaip #ActiveCitizensFund fondo administratoriai Lietuvoje. Įvairiems nevyriausybinių organizacijų projektams Lietuvoje stipria finansine paspirtimi pastaraisiais metais tapo šios EEA and Norway finansinio mechanizmo lėšos.

Panašių projektų Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus įgyvendinta beveik 200. Keli iš jų – kaip „Vaikų linija“ ar specialiai sukurta savanorystės platforma www.savaplatforma.lt buvo skirti būtent savanorystės skatinimui.

Dalyvaudama projekte „Vaikų linija“ įgyvendino informacinę kampaniją, rengė susitikimus Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus miestuose, skirtus supažindinti su organizacijos veikla bei pritraukti naujus savanorius, galinčius teikti pagalbą vaikams ir paaugliams pokalbiais internetu. Taip pat skirtas dėmesys renginiams, gyviems susitikimams su jau esamais „Vaikų linijos“ savanoriais, sukurta jiems skirta online biblioteka.

The post Kaip paskatinti žmones savanorystei: Vaikų linijos patirtis appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Nevyriausybinėms organizacijoms ir aktyvistams neretai tenka reaguoti staigiai į netikėtai iškilusias grėsmes žmogaus teisėms, teisės viršenybės principui, dėl antidemokratinių veiksmų, pažeidžiamų grupių teisių pažeidimo ar staiga užklupus kitoms problemoms, kurios gali turėti pilietinei visuomenei reikšmingų padarinių. Siekiant įgalinti organizacijas veikti iškart iškilus iššūkiui, kviečiame pildyti paraiškas AD-HOC projektams, skirtiems skubiai reaguoti į pokyčius visuomenėje.

Galimos AD-HOC projektų veiklos:

• Trumpos ir intensyvios informacinės kampanijos, nukreiptos pasiekti plačias tikslines grupes, informuoti visuomenę apie iššūkį ar siūlomą sprendimą bei pritraukti palaikymą;
• Bendruomenių mobilizavimas advokacijos veiksmams – peticijų, raštų, taikių demonstracijų rengimas, teisinė pagalba ruošiant platesnę visuomenę įtraukiančius kreipimus;
• Koalicijų būrimas skubiai problemai spręsti, kai yra būtinas sutelktas piliečių, jų grupių ar organizacijų veikimas.

Netinkamos AD-HOC projektų veiklos:

• Rutininės organizacijos veiklos, kai AD-HOC projektu siekiama vykdyti tęstinę veiklą;
• Pasikartojančių renginių/veiklų finansavimas – kasmetinės konferencijos, seminarai ar kasmetiniai ataskaitų rengimai  ir pan.

AD-HOC projektai gali trukti iki 3 mėnesių, visos projekto veiklos turi baigtis 2023-12-31.

AD-HOC projektų finansavimo dydis: €1,000 – 5,000. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta €13 000.

Paraiškų lauksime iki 2023-10-10, el. paštu projektai@apf.lt 

Projekto pareiškėjais gali būti Lietuvos NVO, registruotos bent vienerius metus iki paraiškų pateikimo galutinio termino.

Visos paraiškos privalo atitikti Aktyvių piliečių fondo ir Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų tikslus ir taisykles. Detalesnė informacija apie paraiškas, jų vertinimą ir atranką pateikiama AD-HOC projektų gairėse.

Raginame pareiškėjus prieš pradedant rengti paraišką įsivertinti, ar projektas tikrai atitinka AD-HOC principus, ir būtinai susipažinti su kvietimo gairėmis.

Kilus klausimams – kreipkitės el. paštu info@apf.lt.

Dokumentai, kuriuos turi pateikti pareiškėjas:

• Paraiškos forma
• Pareiškėjo deklaracija
• Partnerio deklaracija

The post Kviečiame teikti AD-HOC paraiškas! Siekiant skubiai atliepti netikėtai iškilusią problemą | kvietimas pasibaigęs appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Daugiau nei 40 dalyvių iš įvairių organizacijų bendravo, diskutavo apie perdegimo pavojus ir kaip juos suvaldyti, pristatė savo projektus ar pasidžiaugė kitų rezultatais.

„Mes sukuriame neformalią aplinką, kurioje galima sutikti žmones, su jais pabendrauti, užmegzti santykį ir visada tai atneša kažkokią tai naudą. Ar tai būtų bendras projektas, bendra iniciatyva ar tiesiog draugystė. Aš asmeniškai labai tikiu tokio neformalaus bendravimo galia“, – sako Sandra Adomavičiūtė, Atviros Lietuvos fondo vadovė.

Panašias mintis išsakė ir atvykusių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Pirmiausia tai nauda pažvelgti į save, į tam tikrus procesus iš šalies, įsivertinti. Taip pat tai yra aplinka, kai tu esi priverstas padėti savo mobilųjį telefoną į šalį, trumpam atitrūkti nuo visų reikalų“, – įsitikinęs Andrej Rudanov, Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto atstovas.

The post Organizacijų tobulėjimo variklis – bendravimas ir bendradarbiavimas appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

Ši organizacija yra viena iš beveik 200 nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, kurių žmogaus teisių, pilietiškumo ar bendruomenių projektai buvo finansuoti pagal Aktyvių piliečių programą iš EEA finansinio mechanizmo. Bendra ketverių metų programos vertė Lietuvoje siekia 9,6 mln. eurų, o lėšas administruoja ir įgyvendinamus projektus prižiūri Atviros Lietuvos fondas.

Svarbu visuomenės atvirumas ir žmogaus teisių principai
NVO „Psichikos sveikatos perspektyvos“ pastebėjo problemą, kad nors pertvarkant globos namus intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms suteikiama vis daugiau galimybių, tačiau visuomenė dar nėra pasiruošusi jų priimti, o siūlomos paslaugos nėra pakankamai paremtos žmogaus teisių principais. Todėl organizacija užsibrėžė tikslą surasti ir išbandyti kompleksinius sprendimus.

Tai reiškia, kad platesniu mastu imtasi visuomenės švietimo įvairiuose Lietuvos regionuose, bendruomenėse rengti psichikos sveikatos raštingumo mokymai. Organizacijos atstovai taip pat ėjo į bendro gyvenimo namus ir įvertinę teikiamas paslaugas, nustatė žmogaus teisių spragas ir siūlė būdus, kaip jas spręsti. Paprastai tariant, organizacija dėjo visas pastangas, kad atsirastų kuo daugiau žmogiškumo teikiant paslaugas žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia, o visuomenė taptų atviresnė ir draugiškesnė tokiems žmonėms.

Organizacija leidinyje „Žodžiai yra svarbūs“, apibendrina, kaip etiškai kalbėti ir rašyti apie psichikos sveikatą. Štai keli patarimai iš leidinio:

• Jei norime atvirai, bet pagarbiai ir tiksliai kalbėti apie psichikos sveikatą ir psichosocialinę negalią, reikėtų vengti: menkinančių žodžių, dramatiškų frazių, kovos metaforos, žodžių „normalus“ ir „sveikas“, žodžių, susijusių su diagnozėmis, vartojamų ar anksčiau vartotų psichikos sveikatos lauke.
• Kaip reikėtų rašyti/kalbėti ir kokiais principais vadovautis: laikytis principo „pirmiausia – žmogus“, galima formuluotė „žmogus, turintis psichikos sveikatos sunkumų patirtį“, duoti erdvės žmonių, susidūrusių su psichikos sveikatos sunkumais, patirtims ir pan.

Daugiau apie tai, kokių veiksmų ėmėsi organizacija, kviečiame žiūrėti video:

The post Ką daryti, kad žmonės nepatirtų menkinimo ir diskriminacijos dėl psichikos sveikatos sunkumų? | Projektų patirtis appeared first on Aktyvių piliečių fondas.

„Iš esmės tai yra investicija į nevyriausybinių organizacijų tinklaveikos stiprinimą ir inovacijų skatinimą. Organizacijos tiek iš Lietuvos, tiek iš programos šalių donorių turės galimybę pasisemti naujų idėjų ir įkvėpimo, susirasti naujų partnerių. Tikimės, kad tokia patirtis prisidės ir prie naujų projektų, bendrų iniciatyvų atsiradimo“, – sakė Aktyvių piliečių fondo programos vadovė Arūnė Kontautaitė.

Tarp finansavimą laimėjusių organizacijų yra viešosios įstaigos „Vaikų linija“, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, „Dulų asociacija“, „Lygių galimybių plėtros centras“ ir kitos.

Jų atstovai, rengdami projektus, galėjo rinktis nevyriausybines organizacijas, veikiančias vienoje iš trijų programos šalių-donorių (Islandija, Norvegija ar Lichtenšteinas). Programoje numatyta galimybė vykti į šalį donorę arba ją pasikviesti pas save – kartu organizacijos iki 20 dienų praleis mokydamosi, stiprindamos abipusius ryšius, stebėdamos, kaip kitose šalyse valdomos organizacijos, vykdomi projektai.

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų pateiktas paraiškas vertino 4 ekspertų komisija. Iš 16 pateiktų paraiškų finansavimas skirtas 10 organizacijų.  

Praktinio mokymosi mobilumo projektai finansuojami pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondo Lietuvoje programą. Iš viso per 3 metus Aktyvių piliečių fondas į Lietuvos nevyriausybinį sektorių, dirbantį su pažeidžiamomis grupėmis ir pilietiškumo skatinimo srityse, investuoja daugiau nei 9 mln. eurų.

The post Į nevyriausybinių organizacijų tinklaveiką investuos daugiau nei 77 tūkst. eurų appeared first on Aktyvių piliečių fondas.