2 poveikio srities projektai stiprina pilietinės visuomenės vykdomą valdžios institucijų priežiūrą ir advokaciją

Vidutinės apimties projektai

Partneriai: „Transparency International” Lietuvos skyrius Kauno miesto poliklinika  Kelmės rajono psichikos sveikatos centras Skirta suma: 76 630,15 Eur Santrauka:

Pastaraisiais metais išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemose vis garsiau kalbama apie orientuotumą į pacientą - siekiamybę teikti tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gerbtų individualaus paciento poreikius ir vertybes, bei užtikrintų, kad tuo būtų grindžiami klinikiniai sprendimai. Tai kriterijus, kuriuo Europoje sveikatos priežiūros kokybę kontroliuojančios institucijos matuoja sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Siekiant iš tiesų orientuoti palsaugas į pacientą, svarbu pasirūpinti ir pačių medikų sveikata. Lietuvoje dabartinė sistema neatliepia teisėtų pacientų ir darbuotojų lūkesčius - Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuva pagal gyventojų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis iš 34 Europos valstybių yra 31-oje vietoje. Lietuvoje trūksta gerųjų pavyzdžių, kuriais būtų grindžiama advokacija už kokybiškesnę sveikatos priežiūrą.

Projekto tikslas - skatinti įrodymais pagrįstų į pacientą ir darbuotoją orientuotos sveikatos priežiūros principų diegimą Lietuvos gydymo įstaigose.

Tikslinės grupės: KMP ir KRPSC medikai, ASPĮ dalininkai (Sveikatos apsaugos ministerija ir savivaldybės), ASPĮ vadovai, KMP ir KRPSC administracijos atstovai, KMP ir KRPSC pacientai.

Projekto rezultatai

a. Dvi gydymo įstaigos pasitvirtins ir savo kasdienėje veikloje pradės taikyti į pacientą ir darbuotoją orientuotos sveikatos priežiūros principus, kuriais bus pasiektas:

1. Didesnis KMP ir KRPSC pacientų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus ASPĮ;

2. Didesnis projekto veiklose dalyvaujančių sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimas;

3. Sumažėjęs projekto veiklose dalyvaujančių medikų perdegimo sindromo lygmuo ir pagerėjęs projekte dalyvaujančių sveikatos priežiūros įstaigų psichosocialinis klimatas;

b. Padidėjęs projekto veiklose dalyvaujančių ASPĮ pacientų informuotumas.

c. ASPĮ steigėjams (Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybėms) pateiktas pasiūlymas dėl teisės aktų korekcijų.

d. Pateiktas metodinių rekomendacijų rinkinys sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

e. Padidėjusi JGA ir projekto partnerių kompetencija.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-10-06 iki 2022-02-05

Partneriai: Mažų valstybių studijų centras (MVSC) Islandijos universitete - Rannsóknasetur um smáríki (Islandija) Skirta suma: 49 500,00 Eur Santrauka:

Projektas siekia spręsti prasmingo ir informuoto Baltijos šalių įsitraukimo į ES ir Afrikos regiono bendradarbiavimo klausimus (kurie šiuo metu yra vieni iš aukščiausių ES prioritetų) problemą. Afrikos valstybėse egzistuoja poreikis naujų, kolonijinių ir tradicinių donoro – paramos gavėjo santykių neturinčių veikėjų, kurie galėtų prisidėti prie nusistovėjusios dinamikos ES – Afrikos santykiuose keitimo ir Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Dėl kompetencijų ir patirties trūkumo nei viešosios institucijos, nei žiniasklaida, nei akademinė bendruomenė negali užtikrinti prasmingų diskusijų, vedančių į apgalvotą viešąją politiką, šioje srityje.

Atsižvelgiant į mūsų pasirinktos tikslinės auditorijos - Baltijos šalių politikos formuotojų – poreikius gilinti žinias ir kompetenciją ES – Afrikos politikos formavimo klausimais bei išgryninti savo pačių pozicijas ES – Afrikos santykių kontekste, mūsų projekto siūlomas sprendimas yra Baltijos šalių patirties, nuostatų bei interesų analize grįstos viešosios politikos ekspertinės diskusijos. Šiomis informuotomis diskusijomis siekiame skatinti Baltijos šalių politikos formuotojus sąmoningai įsitraukti į ES – Afrikos santykių formavimą remiantis Darnaus vystymosi tikslais ir lygiavertės partnerystės principu. Siekiant projekto tvarumo bei ilgalaikio poveikio, projekto veiklų įgyvendinimas bus metodologiškai nukreiptas į aktyvų Baltijos šalių politikos formuotojų įsitraukimą bei sudarys sąlygas tikslinei grupei išsigryninti galimas strategines užsienio politikos priemones, aptarti jų įgyvendinimą bei nustatyti progreso stebėsenos mechanizmą.

Pilietinės visuomenės įsitraukimas į užsienio politikos formavimą dėl šios pobūdžio yra sudėtingesnis, tačiau Baltijos šalių aiškių nuostatų ir strategijos Afrikos regiono atžvilgiu nebuvimas suteikia išskirtinę progą PVO prisidėti prie šios srities užsienio politikos formavimo.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-12-01 iki 2022-03-31

Santrauka: Šiuo projektu siekėme stiprinti aplinkosaugos NVO advokaciją žemės ūkio politikos formavimo procesuose. Subūrėme žemės ūkio srities ekspertus ir mokslininkus ir pakvietėme juos į 9 apskrito stalo diskusijas. Remdamiesi diskusijomis ir literatūra, atlikome esamos situacijos aanalizę ir identifikavome su dirvožemio apsauga ir tręšimu susijusias problemas bei pasiūlėme sprendimų kryptis.

Rezultatai:

  • Sukurta aplinkosauginė pozicija darnaus tręšimo ir dirvožemio apsaugos politikos klausimais.
  • Pozicija pristatyta tikslinėms grupėms: ministerijoms, ūkininkams, Seimo nariams. Dalis siūlymų įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą.
  • Didintas PVO (Aplinkosaugos informacijos centras, Baltijos vilkas, Lietuvos entomologų draugija, Žiedine ekonomika, Bendrija „Atgaja“, Darnaus vystymo iniciatyvos, Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją „Rūpi“) informuotumas darnaus tręšimo ir dirvožemio apsaugos politikos klausimais, stiprinant jų poveikį sprendimų priėmėjams.
  • Suformuotas tvirtas pagrindas tolimesnei advokacijai dirvožemio temoje.

Nuorodos: https://www.dirvozemioapsauga.lt/ 

APF skirta suma: 46 730,80 Eur   

Įgyvendinimo laikotarpis: 2021-01-02 - 2022-01-01

Partneriai: Pasaulio ekonomikos forumo Jaunimo globalaus tinklo Vilniuje bendruomenė Kėdainių Bendruomenės iniciatyvų centras Kupiškio rajono vietos veiklos grupė Kelmės Informacijos mainų ir švietimo centras

Biržų jaunimo klubas „Žalias!”

Varėnos sveikatingumo sporto klubas „Ropė”

Zarasų moterų politikių bendruomenė

Skirta suma: 71 669,43 Eur Santrauka:

Projekto sprendžiama problema – sprendimų priėmėjai regionuose nesivadovauja duomenimis ir įrodymais analizuodami savivaldybėse egzistuojančias problemas, priimdami regioninės politikos sprendimus. Aktyvių piliečių organizacijoms, bendruomenėms trūksta informacijos, įrankių ir prieigos, kad galėtų daryti įtaką politiniams sprendimams. Projektas padės vietos bendruomenėms atstovauti piliečių interesams naudojantis atvirai prieinamais duomenimis tam, kad identifikuotų pagrindines regiono problemas. Projekto eigoje bus sustiprinti vietos organizacijų gebėjimai identifikuoti problemas savivaldybėse, sustiprinti valdžios priežiūrą konkrečiose srityse, taip pat parengti reikiamų sprendimų rekomendacijas, advokatavimo planus ir komunikacijos strategijas. Projektas padės vietos organizacijoms ir bendruomenėms įgyti reikiamų gebėjimų ir patirties bei sustiprins vietos piliečių organizacijų vaidmenį regionuose.

Projekto tikslas: sustiprinta pilietinės visuomenės per PVO ir bendruomenes vykdoma valdžios priežiūra ir advokacija už reikiamus sprendimus savivaldybėse.

Kartu su vietos PVO ir bendruomenėmis 11-oje savivaldybių identifikuotos ir išianalizuotos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vietos gyventojai. Savivaldybių gerovės indeksas, sudaromas VPAI kasmet, bus panaudotas kaip instrumentas problemų identifikacijai ir vietos politikos kaitos rekomendacijoms bei jų advokacijai pasirengti. PVO ir bendruomenės yra įgalinamos komunikuoti ir advokatauti už geresnį įvardytų problemų sprendimą.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2022-05-02

Santrauka: Projektas sprendė šias problemas:

1. Sveikatos sistemos NVO ir pacientų nepasitikėjimas SSVAĮ ir SSVAĮ priežiūros trūkumas;

2. Sveikatos sistemos NVO neturi efektyvių, teisiškai pagrįstų gairių ir bendros strategijos skirtos darbui su SSVAĮ sprendžiant Lietuvos sveikatos sistemai ir pacientams aktualius klausimus.

Projekto metu buvo dirbama su šiomis tikslinėmis grupėmis: sveikatos sistemos NVO ir pacientais. 

Rezultatai:

  • Projektas tapo pagrindu sustiprinti sveikatos sistemos NVO veiklą, jų galimybes įsitraukti į SSVAĮ veiklą, sprendimų priėmimą, teisėkūrą ir pan. Apmokytos sveikatos sistemos NVO aktyviai ir efektyviai teikė teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų keitimo, pasiekė rezultatus. Taip pats sveikatos sistemos NVO aktyviai ir profesionaliai pradėjo reikšti savo visuomenines, pilietines, teisines bei politines pozicijas spaudoje, kalbant apie sistemos problemas ir jų sprendimo būdus. Anksčiau tiek konstruktyvaus, ekonominiais, teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįsto pokalbio, tarp sveikatos sistemos NVO ir SSVAĮ nebuvo.
  • SSVAĮ pripažino sveikatos sistemos NVO galimybes ir pajėgumus vykdyti valstybės funkcijas, tad Lietuvos odontologų rūmams buvo naujai perduotos valstybės funkcijos – specialistų licencijavimas ir jų veiklos priežiūra.
  • Projektas buvo naudingas GMEI ir Projekto partneriams, nes dar labiau sutvirtino jų tarpusavio ryšius ir santykius, sukūrė pagrindą išplėstiniam bendradarbiavimui.
  • Sveikatos sistemos NVO ir jų atstovai, įgiję naujų žinių ir kompetencijų, pradeda aktyviau dalyvauti SSVAĮ veiklos kontrolėje, SSVAĮ sprendimų priėmimo procesuose (darbo grupėse), teisėkūroje ir jos įgyvendinimo priežiūroje.

Nuorodos: https://www.youtube.com/watch?v=25fuxiv1h6U

APF skirta suma: 40 212,20 €

Įgyvendinimo laikotarpis: 2022-06-01 iki 2023-08-31

Santrauka: Projektas siekė užtikrinti tvarų ir nuoseklų NVO sektoriaus įgalinimą, stiprinant įgūdžius ir veiklas, kurios padėtų adaptuotis prie naujų, COVID suformuotų realijų bei įgalinti kokybišką ir visavertį NVO atstovų įtraukimą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose nuo pirmųjų etapų.

Rezultatai:

  • dalyvavome politikos formavimo procesuose ir atstovavome NVO interesus valstybės institucijose, tokiuose kaip LRPK, LRV, LRS, darbo grupėse, komisijose, komitetuose, tarybose ir posėdžiuose.
  • suorganizuota platesnio mąsto diskusija “Būtent” diskusijų festivalio metu (2022 m. rugsėjo 3 d., Birštonas) tema „Nuo diskusijos bare iki įstatymo: kaip būti išgirstam?“. Tai pripažinimas Nacionalinės NVO koalicijos keliamiems klausimams, nes dalyvavimas šiame diskusijų festivalyje vyko konkurso būdu atrenkant temas, kuriame ir dalyvome ir buvome pastebėti bei pakviesti dalyvauti pirmąkart tokio lygmens diskusijų festivalyje.
  • Parengtos rekomendacijos dėl NVO įtraukimo nacionaliniu ir vietos lygiu.
  • tiesiogiai prisidėta/ inicijuota prie 9 teisės aktų.
  • 2023 m. kovo mėnesį vykusiems savivaldos ir merų rinkimams Nacionalinė NVO koalicija ir nariai parengė konkrečių 5 pasiūlymų paketą dėl NVO aktualių klausimų įtraukimo į didžiausių partijų savivaldos rinkimų 4 metų programas (2023 – 2026 m.). Nacionalinė NVO koalicija pirmą kartą pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) dėl savivaldybių rinkimų 2023 m. viešinimo ir koordinuotos komunikacijos.
  • NVO pastangų dėka pasiekta, kad būtų užregistruotas ir priimtas Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas dėl 1.2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimo NVO ir eliminuojant iš gavėjų sąrašo biudžetines įstaigas.
  • sėkmingai paleistas NVO fondas, sugeneruojamos finansuojamos prioritetinės sritys, siekiant NVO fondo stiprinimo bei skaidrumo didinimo.
  • Lietuvos socialinio verslo asociacija (LiSVA) tapo Nacionalinės NVO koalicijos asocijuotais nariais, Visuotinio narių susirinkimo metu (2023-04).

Nuorodos: https://www.ngo.lt/projektai/

APF skirta suma: 47 655,29 €

Įgyvendinimo laikotarpis: 2022-05-06 iki 2023-08-05 

Santrauka: Projektas sprendė Baltijos šalių Afrikos užsienio politikos dalininkų – diplomatų, valstybės tarnautojų, akademikų ir pilietinės visuomenės  atstovų – ekspertinių  žinių apie ES – Afrikos santykius trūkumo problemą, kuri trukdo Baltijos šalims pasinaudoti  unikalia galimybe pradėti kurti lygiaverte partneryste ir Darnaus vystymosi tikslais paremtus santykius su Afrikos 

intensyvius trijų dienų  mokymus Baltijos šalių Afrikos užsienio politikos dalininkams, kurių rezultatas yra rekomendacijos Baltijos šalių politikos formuotojams. Šie mokymai buvo skirti tikslinių empirinių  ir metodologinių žinių, reikalingų Baltijos šalių įsitraukimui į ES Afrikos užsienio politiką, stiprinimui bei tinklaveikos tarp Baltijos šalių atstovų skatinimui. Intensyvaus mokymosi modeliu paremti kursai suteikė dalyviams teminių (migracijos, saugumo, skaitmeninės ir žaliosios transformacijos)  žinių bei pagilino  supratimą apie lygiaverte partneryste bei Darnaus vystymosi darbotvarkės principais grįstą ES Afrikos partnerystę.

Siūlomas sprendimas tiesiogiai prisidėjo  prie įtraukesnio ir informuotesnio užsienio politikos formavimo, kadangi jo procesą kuria ir jame dalyvauja ne tik PVO, bet ir kiti užsienio politikos dalininkai, taip pat per bendrą veiklą buvo stiprinta  tinklaveika tarp Baltijos šalių PVO ir kitų užsienio politikos dalininkų.

 

Rezultatai:

  • Surengtos 4  konsultacijos su tiksliniais Baltijos šalių  Afrikos politikos dalininkais (diplomatais, valstybės tarnautojais, ekspertais-akademikais, NVO atstovais), kurios padėjo tikslingiau  identifikuoti tarptautinės patirties  turinčius mentorius tiek ir  parengti Baltijos šalių dalininkams  aktualią mokymų programą ir  metodologiją.
  • Atsižvelgiant į konsultacijas ir identifikuotas tikslinės grupės poreikius buvo sudarytas 28 potencialių tarptautinės patirties turinčių ekspertų-lektorių sąrašas, iš kurio bent pusė yra afrikiečiai.
  • Atrinkti tarptautinės patirties  turintys 9 lektoriai mentoriai (iš jų 6 yra afrikietės), kurie  specializuojasi saugumo migracijos, žaliosios ir  skaitmeninės transformacijos ES-Afrikos  partnerystės temose.
  • Parengta 8 ppt.mokymų  programa ir metodologija,  atliepianti konkrečius  Baltijos šalių Afrikos  politikos dalinininų  poreikius ir pagrįsta tęstinio  mokymosi principais.
  • Užmegzta institucinė partnerystė su tarptautiškai pripažįstamu smegenų centru ES-Afrikos partnerysčių srityje ECDPM, kurios ekspertai ves tematinius mokymus, todėl tai leis pritraukti daugiau potencialių dalyvių dėmesio bei Baltijos šalių politikos formuotojų dėmesio šiam projektui bei užtikrinti projekto tvarumą.
  • Užmegzta institucinė partnerystė su VU TSPMI, kurie leido pasinaudoti savo patalpomis rengian mokymus fiziškai Vilniuje, aktyviai paskatinti jų studentus bei ekspertus įsitraukti į mokymus.
  • Gautos 18 potencialių mokymų dalyvių anketos, iš kurių buvo atrinkti 17 dalyvių į mokymus.
  • Konsultuojantis su lektoriais buvo parengti konkretūs intensyvių mokymų užsiėmimų dizainai, skirti pagilinti dalyvių teminėms ir metodologinėms žinioms ES-Afrikos saugumo, migracijos, skaitmeninės ir žaliosios transformacijos srityse. Be to, parengtas Akademijos vadovas, kuriame nurodyta ne tik praktinė informacija, bet ir lektorių bei dalyvių kontaktai.
  • Parengtos galutinės 6 psl. rekomendacijos skaitmeniniu formatu Baltijos šalių užsienio politikos formuotojams

Nuorodos: https://osmos.lt/; https://drive.google.com/file/d/1OtURm2Xl-6E45ORncRewdWFBXmyItr3C/view

APF skirta suma: 44 593,54 €

Įgyvendinimo laikotarpis: 2022-05-25  iki 2023-09-01

Santrauka: Šis projektas skirtas spręsti nelegalios darbo imigracijos iš trečiųjų šalių problemą ir susijusias neigiamas pasekmes darbo migrantų socialiniam ir ekonominiam saugumui ir gerovei.

Projektu buvo siekiama stiprinti pilietinės visuomenės advokaciją darbo migracijos politikos srityje. Inicijavome ir skatinome įrodymais grįstą darbo migracijos politikos ir reguliacinės aplinkos peržiūrą, siekiant užtikrinti palankesnes darbo migrantų iš trečiųjų šalių institucines sąlygas bei jų socialines ir ekonomines laisves ir teises, lygiateisiškumą, saugumą, integraciją ir gerovę. Atlikome darbo migracijos politikos, reguliavimų bei jų poveikio analizę, teisėkūros iniciatyvų stebėseną ir vertinimą, suformulavome ir pristatėme įrodymais grįstus pasiūlymus dėl nepagrįstų reguliacinių kliūčių legaliai darbo migracijai šalinimo, skatinome nacionalinį ir regioninį viešąjį diskursą plačios sklaidos, apskrito stalo diskusijų ir medijų komunikacijos pagalba. Pagrindinės tikslinės grupės buvo valstybinės institucijos, viešosios politikos formuotojai ir nuomonės lyderiai iš politinės, verslo, akademinės ir teisininkų bendruomenių, savivaldos institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, vietos bendruomenės.

Ankstesnio LLRI įdirbio bei šio projekto dėka buvo padėti pagrindai migracijos iš trečiųjų šalių, įskaitant žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojus, liberalizavimui. 2022 m. birželio mėnesį Lietuvos Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus ir liberalizavo ne ES piliečių darbo migraciją. Buvo atsisakyta dalies perteklinių žemos ir vidutinės kvalifikacijos migrantams iš trečiųjų šalių taikomų įdarbinimo reguliavimų.

Projektas įtvirtino įrodymais grįstą viešąjį diskursą, sustiprino medijų komunikaciją, pilietinės visuomenės informuotumą

Rezultatai:

Ankstesnio LLRI įdirbio bei šio projekto dėka buvo padėti pagrindai migracijos iš trečiųjų šalių, įskaitant žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojus, liberalizavimui. 2022 m. birželio mėnesį Lietuvos Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus ir liberalizavo ne ES piliečių darbo migraciją

Nuorodos: www.llri.lt

APF skirta suma: 80 000,00 EUR

Įgyvendinimo laikotarpis: 2022-04-29 iki 2023-04-28

Didelės apimties projektai

Santrauka:

Paruošta ir išplatinta šešėlinė ataskaita – remiantis parengtomis rekomendacijomis ateityje galės naudotis kitos NVO, vykdydamos advokaciją ar vystydamos paslaugas. Tai taip pat prisidėjo prie tradicijos kūrimo – savo pavyzdžiu ŽTOK skatino ir kitas NVO rašyti šešėlines ataskaitas ir vertinti, ar Lietuvos situacija atitinka tarptautinius ŽT standartus. Pagal pateiktą šešėlinę ataskaitą JT pateikė rekomendacijas Lietuvai. Vykdomas spaudimas sprendimų priėmėjams organizuoti politiką taip, kad ŽT būtų centre. Prie šio ilgalaikio projekto poveikio prisidėjo ir plačiai vykdyta advokacija – tiek siunčiant raštus sprendimų priėmėjams, tiek kviečiant juos į diskusijas. Atlikti veiksmai prisidėjo prie politikos keitimo, o tai savo ruožtu keičia (ar keis) žmonių gyvenimą į gerąją pusę.

Žiūrint iš organizacijų perspektyvos, projektas suteikė galimybę išlaikyti darbo pozicijas ŽTOK, apmokėti ekspertines paslaugas, kurios, deja, dažnai daromos nemokamai (pavyzdžiui, kalbėjimas su žiniasklaida, advokacijos raštų rašymas). Komunikacijos vadovės pozicijos turėjimas leido nuosekliai dirbti su socialiniais tinklais, didinti ŽT temų sklaidą, pritraukti daugiau sekėjų ŽTOK. Projektas iš esmės sustiprino ŽTOK ir žmogiškuosius resursus. BIC turėjo galimybę įvesti ŽT temą į bendruomenes ir tai daryti kokybiškai, dalyvaujant mokymuose, vedamuose aukšto lygio savo sričių ekspertų. Strateginio plano paruošimas užtikrina veiklų ilgaamžiškumą – BIC nusimatė konkrečius žingsnius, kuriais įtrauks bendruomenę į su ŽT susijusias veiklas, sprendimų priėmimą ir t.t.

Rezultatai:

  •  Atliktas tyrimas apie Žmogaus teisių standartų įgyvendinimą Lietuvoje. Parengta ir Jungtinėms Tautoms pateikta 1 JT VPPM šešėlinė ataskaita. Ataskaita parengta tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.
  • Suorganizuotas Nacionalinis žmogaus teisių forumas

  Nuorodos: https://ztok.lt/ztok_naujienos/seseline-lietuvos-nevyriausybiniu-organizaciju-ataskaita/

APF skirta suma: 131 050,18 EUR

Įgyvendinimo laikotarpis: 2020-11-16 – 2022-11-15

Santrauka: Nuo 2017 m. Lietuvoje už neteisėtą net labai mažo kiekio narkotikų turėjimą tik savo reikmėms be tikslo platinti taikoma griežčiausia – baudžiamoji – atsakomybė. Toks baudimas yra neproporcingas, perteklinis, prieštarauja PSO bei JT rekomendacijoms dėl į sveikatą orientuotos narkotikų politikos ir sukelia žalą: stumia žmones į užribį, atitolina paslaugas, brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams. Problemą gilina tai, kad sprendimų priėmėjams trūksta kompetencijų apie veiksmingas narkotikų politikos priemones, atsakingos institucijos linkę priimti populistinius sprendimus ir mažai bendradarbiauja tarpusavyje ir su PVO.

Projekto metu siekta veiksmingos narkotikų politikos, orientuotos į visuomenės saugumą ir sveikatą, įgyvendinimo spartinimas advokacijos veiklomis, sukuriant sąlygas: a) vartojimo dekriminalizavimui ir mokslu grįstiems sprendimams; b) nukreipimų nuo bausmių į pagalbą algoritmo sukūrimui, pilotavimui ir vertinimui Kaišiadorių raj.

Sprendimas:

Advokacijos ir viešosios nuomonės formavimo kampanija, nukreipta į teisės aktų pakeitimų ir alternatyvų bausmėms inicijavimą, bei valdžios institucijų priežiūra, siūlymai. Nors pakeitimai neįvyko dėl vos kelių Seimo balsų, tačiau dalies sprendėjų nuomonė pakeista, pasiektas platus informavimas ir diskusijos apie problemą bei tęsiamas darbas šia kryptimi.

Su partneriu Kaišiadorių raj. VSB sukurtas, pilotuotas, įvertintas ir kitoms savivaldybėms pristatytas įstaigų bendradarbiavimo algoritmą (į sveikatą ir visuomenės saugumą orientuotą nukreipimų modelį, pagrįstą Estijos praktika), kuris užtikrintų, kad vartojantis asmuo būtų ne persekiojamas, o nukreiptas į pagalbą.

 Rezultatai:

  • Sustiprėjusi PVO vykdoma advokacija dėl efektyvios narkotikų politikos, įsitraukiant į sprendimų priėmimo procesą, teikiant rekomendacijas.
  • Sustiprintas tarpsektorinis PVO bendradarbiavimas.
  • Paskatintos diskusijos viešojoje erdvėje apie mokslu grįstą narkotikų politiką.
  • Padidintas sprendėjų ir visuomenės informuotumas apie efektyvią narkotikų politiką.
  • Sukurtas nukreipimų nuo bausmės į pagalbą algoritmas Kaišiadorių raj. savivaldybėje, atrinkti ir apmokyti darbuotojai, dirbsiantys su algoritmu.
  • Pilotuotas ir įvertintas nukreipimų į pagalbą algoritmas, jo pagrindu parengtos rekomendacijos nac. valdžiai.
  • 10-ties savivaldybių atstovai įgiję žinių apie nukreipimų nuo bausmės į pagalbą praktiką.

Nuorodos: http://galiugyventi.lt/projektai/

APF skirta suma: 134 980,49 €

Įgyvendinimo laikotarpis: 2020-10-01 – 2022-10-31

Santrauka: Projektu siekta stiprinti įrodymais grindžiamą teisėkūros proceso stebėseną ir advokaciją socialinių ir ekonominių santykių srityje, siekiant pagerinti teisėkūros proceso skaidrumą ir valdžios institucijų atskaitomybę.

Rezultatai:

Įgyvendintos devynios teisėkūros proceso stebėsenos iniciatyvos socialinių ir ekonominių santykių teisinio reguliavimo srityje, paruoštos devynios ataskaitos bei šešių teisės aktų projektų ekspertiniai vertinimai, parengta teisėkūros proceso kokybės švieslentę. Ši švieslentė leidžia įvertinti, ar teisėkūros iniciatyvos atitikinka teisėkūros principus ir taisykles. Taip pat pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros proceso tobulinimo, suorganizuotos penkios apskritojo stalo diskusijos, kuriose dalyvavo valdžios institucijų, politikos formuotojų ir sprendimų priėmėjų, teisininkų ir akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės atstovai. Sėkmingai įgyvendinome advokacijos ir komunikacijos kampanijas.

LLRI įdirbio ir šio projekto dėka inicijavome debatus dėl teisėkūros kokybės reformos su aukščiausiais Seimo ir Vyriausybės vadovais. Mūsų pateikti pasiūlymai atsispindi Vyriausybės programoje ir darbų įgyvendinimo planuose. Vyriausybė  priėmė gaires dėl numatomo poveikio vertinimo, įtraukaus konsultavimosi ir nuostatas dėl ex-post poveikio vertinimo. Mūsų kreipimosi ir tyrimų pagrindu Valstybės kontrolė iniciavo teisėkūros kokybės auditą, kurio išvados pasirodys 2024m.

Projektas įtvirtino įrodymais grįstą viešąjį diskursą, sustiprino medijų komunikaciją, padidino pilietinės visuomenės informuotumą apie jiems aktualių teisėkūros procesų būklę ir paskatino dalyvavimą teisėkūros procese - teisinio reguliavimo inicijavimo, rengimo, svarstymo ir stebėsenos stadijose. 

  • Inicijuotos diskusijos su Seimu ir Vyriausybe dėl teisėkūros kokybės gerinimo reformos
  • Projekto metu paruošti siūlymai atsispindi Vyriausybės programoje ir darbo planuose
  • Pradėtas valstybinis auditas siekiant įvertinti teisėkūros kokybę

Nuorodos: https://www.llri.lt/kokybiskas-teisekuros-procesas-igalinta-visuomene

APF skirta suma: 132 757,56 EUR

Įgyvendinimo laikotarpis: 2020-11-01 – 2023-08-31

Partneriai:  Nacionalinis švietimo NVO tinklas

Europos Vergelando Centras (Norvegija)

Europos namai

Pasaulio piliečių akademija

Kardokų gamtos mokykla

Turing School

Skirta suma: 129 006,32 Eur Santrauka:

Menkas švietimo NVO į(si)traukimas į švietimo politikos formavimą ir įgyvendinimą savivaldybių lygmeniu lemia neefektyvias, gyventojų poreikių neatliepiančias švietimo paslaugas. Daugumoje savivaldybių nevyriausybinių organizacijų įtraukimas yra silpnas ir fragmentiškas, organizacijų ištekliai ir gebėjimai - nepakankami, o savivaldybėse vyrauja nepasitikėjimas jomis. Nacionaliniu lygmeniu NVO atskyrimas nuo bendros švietimo politikos ir ugdymo sistemos riboja švietimo sistemos galimybes didinti švietimo įvairovę ir gerinti šių paslaugų kokybę.  Atverti ne visi švietimo duomenys, todėl sudėtinga vertinti institucijų skelbiamą informaciją, neretai  duomenimis manipuliuojama. Todėl projektu siekiama didinti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą švietimo sistemoje šiais aspektais:

1. Stiprinti švietimo NVO gebėjimus, skatinti dialogą tarp vietos valdžios ir NVO, vykdyti advokaciją dėl švietimo paslaugų perdavimo NVO Vilniaus miesto, Kauno miesto ir rajono, Kazlų Rūdos, Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse, siekiant, kad švietimo NVO būtų įtrauktos į patariamuosius nurodytų savivaldybių darinius, o į jų pateiktus pasiūlymus būtų atsižvelgta, rengiant  savivaldybių strateginius dokumentus  ir jų įgyvendinimo planus/programas;

2. Aktyviai dalyvauti ir teikti siūlymus dėl bendrųjų, ypač pilietiškumo ugdymo srityje, programų ir rengiamo praktinio 4K modelio bei vykdyti jų advokaciją ir įgyvendinimo stebėseną, taip atveriant galimybes realiam NVO dalyvavimui pilietiniame ugdyme;

3. Atlikti  švietimo duomenų teikimo ir panaudojimo švietimo srities sprendimų priėmimui analizę bei pateikti siūlymus dėl jos tobulinimo, vykdyti advokaciją ir stebėseną, taip sudarant prielaidas didesniam už švietimą atsakingų valstybės institucijų skaidrumui ir atskaitomybei.

Tikslinės grupės: (1) Vilniaus miesto, Kauno miesto ir rajono, Kazlų Rūdos, Alytaus miesto ir rajono regioninės švietimo organizacijos; (2) aukščiau nurodytų savivaldybių tarybų ir administracijų atstovai; (3) Nacionalinio švietimo NVO tinklo nariai; (4) Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojai; (5) švietimo bendruomenė.

Projekto veikla padės sustiprinti organizacijų, ypač regioninių, gebėjimus ir advokaciją švietimo srityje bei  kurti palankią aplinką ir instrumentus joms dalyvauti švietimo politikos formavime ir sprendimų priėmime, sistemingiau vykdyti nacionalinės ir vietos valdžios institucijų priežiūrą.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-11-01 iki 2022-10-31

Santrauka: Įtraukiant įvairias tikslines grupes buvo siekiama mažinti korupcijos apraiškos Lietuvos savivaldoje. Projekto metu buvo intensyviai dirbama su savivaldos politikais ir sprendimų priėmėjais, vietos bendruomenių lyderiais bei nacionalinių institucijų atstovais ir kt.

Rezultatai:

  • Geresnė TILS ir į projekto veiklas įtrauktų PVO vykdoma viešojo valdymo institucijų stebėsena ir duomenimis grįsta advokacija (prisidedant prie 11 savivaldai aktualių nacionalinių teisės aktų turinio, pateikiant 35 pasiūlymus viešajai politikai, teisės aktams)
  • Paskatintas politikų ir viešojo sektoriaus institucijų skaidrumas ir atskaitomybė (su partneriais įgyvendinant 43 stebėsenos iniciatyvas
  • Aktyvesnis piliečių dalyvavimas pilietinėse veiklose, sustiprintas pilietinis ugdymas

Nuorodos: https://transparency.lt/

APF skirta suma: 149 850,00 Eur

Įgyvendinimo laikotarpis: 2020-09-24 – 2023-05-31

Santrauka: Projektu didinamas demencijos matomumas visuomenėje, buvo skatinama imtis demencijos strategijos kūrimo nacionaliniu mastu ir stiprinamas pilietinės visuomenės vaidmuo šiame procese.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) demenciją įvardija kaip visuomenės sveikatos prioritetą ir ragina sutelkti dėmesį į demencijos keliamus iššūkius plėtojant tarpžinybinio bendradarbiavimo priemones, kurios gerintų demenciją turinčių asmenų gyvenimo kokybę, didintų paslaugų prieinamumą, mažintų stigmą ir socialinę atskirtį. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, dar neturinčių demencijos strategijos, nors PSO skatina tai padaryti iki 2025 m. Demencijos strategija yra būdas planuoti atsaką į demenciją, siekiant vykdyti jos prevenciją, taip pat suteikti paramą ir palaikymą demenciją turintiems asmenims, jų globėjams ir šeimos nariams, užtikrinant jų gerovę, gerbiant jų orumą, autonomiją ir jų teisių apsaugą.

Projektas „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas“ stiprino PVO vaidmenį demencijos strategijos vystyme ir jų vykdomas advokacijos veiklas įgyvendindamas šiuos tikslus:

1) Atlikti demencijos situacijos apžvalgą;

2) Parengti rekomendacijas, siekiant paskatinti demencijos strategijos rengimo ir įgyvendinimo procesą.

3) Padidinti visuomenės informuotumą apie demenciją.

Projekto rezultatai prisidėjo prie demenciją turinčių asmenų, jų globėjų ir šeimos narių gerovės, paskatino demencijos strategijos kūrimą Lietuvoje, paskatino PVO aktyviau veikti demencijos temoje. Tikslinės projekto grupės: demenciją turintys asmenys, jų globėjai ir šeimos nariai; Įvairiuose sektoriuose veikiančios organizacijos ir jų darbuotojai; Viešosios politikos atstovai; Plačioji visuomenė. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su daugeliu partnerių, tarp kurių Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Klaipėdos regiono Alzheimerio ligos klubas

Rezultatai:

  • Įsteigta nacionalinė asociacija „Demencija Lietuvoje“, kuri per trumpą projekto gyvavimo laikotarpį tapo pagrindinių tarptautinių tinklų – Alzheimer Disease International ir Alzheimer Europe nare ir pagrindine projekto tikslinę grupę atstovaujančia organizacija nacionaliniu lygmeniu. Asociacija siekia kryptingai bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir kitais nacionalinio lygmens veikėjais demencijos srityje.
  • Suburta demenciją turinčių asmenų bendruomenė, su ją atstovaujančių ekspertų grupe priešakyje.
  • Pateikti siūlymai ir rekomendacijos pokyčiams politiniame lygmenyje, kurie jau spėjo sukurti poveikį.
  • Atliktos tyrimo veiklos, atskleidžiančios sistemines spragas politiniame, asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų lygmenyse.
  • Sukurtos visuomenės informuotumą didinančios priemonės įvairioms amžiaus grupėms.
  • Įvykdyta intensyvi visuomenės informavimo ir švietimo veikla, pasitelkiant kūrybiškus, tarpsektorinius sprendimus, tarpsritinį bendradarbiavimą ir „out of the box“ mąstymą, taikant „Person-Public-Involvement“ principus.
  • Įgyvendintos įgūdžių ugdymo veiklos, sustiprinančios organizaciją ir jos bendruomenę, užtikrinant sukurtų rezultatų ir pasiektų tikslų išliekamąją vertę.

Nuorodos: https://demencijalietuvoje.org/

APF skirta suma: 104 182,24 €

Įgyvendinimo laikotarpis: 2021-01-01 – 2023-12-31