Partneriai: Tauragės miesto vietos veiklos grupė 

Bendruomenė „Skaudvilės kraštas“

Vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“

Kaimų bendruomenė ,,Saulietekis‘‘

Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjunga

Hardangerrådet IKS (Norvegija)

Vestland apskrities administracija (Norvegija)

Skirta suma: 134 816,23 Eur 

Santrauka:

Pagrindinė projekto problematika susijusi su pilietinėmis iniciatyvoms ir jų skatinimu savivaldos ir regioniniu lygmeniu, įtraukiant suinteresuotas bendruomenines ir piliečių interesų grupes tiksliniuose regionuose ir regioninėse savivaldybėse (Kauno, Biržų, Ignalinos, Tauragės, Jurbarko, Šilalės, Pagėgių, Zarasų, Klaipėdos rajono, Kauno rajono savivaldybes ir kitose).

Projekte remiamasi idėja, kad tarpinstitucinės partnerystės tarp vietos valdžios (savivaldybės), vietos bendruomenių ir piliečių grupių bei kitų regionuose veikiančių suinteresuotų grupių leidžia pritaikyti skirtingus interesų derinimo modelius ir prieigas, didinančias demokratiją ir palaikančias įvairias pilietines iniciatyvas bei didinančias įsitraukimą į vietos politikos darbotvarkę bei viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, gyventojų dalyvavimo strateginio planavimo procesuose ar prisidedant prie didesnės gyventojų gyvenimo kokybės konkrečiose teritorijose. Pagrindinės projekto veiklos apima tiriamąją darbą, siekiant identifikuoti ir įvertinti vietos demokratijos ir gyventojų dalyvavimo situaciją konkrečiose savivaldybių teritorijose, bendruomenių atstovų mokymus vietos demokratijos ir pilietinės lyderystės srityse, bendradarbiavimą su Norvegijos partneriais ir tinklaveikos bei komunikacines veiklas.

Pagrindiniai rezultatai: parengta poreikių studija, apmokyta 300 asmenų, suorganizuotas 1 vizitas pas Norvegijos partnerius, įgyvendintos tinklaveikos ir komunikacinės veiklos (skaitmeninių priemonių testavimas, vietos poreikių seminarai ir diskusijos).

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-12-01 iki 2023-05-31

Partneriai: Panevėžio Alumni

Lietuvos Norvegijos prekybos rūmai

Skirta suma: 126 000,00 Eur

Santrauka:

Projektas sprendžia problemą, kad užsienyje gyvenantys lietuviai pasyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame gyvenime, teigdamas, kad yra grupių, kurios turi specifinių poreikių, ir jų poreikiai atliepiami nepakankamai.

Pirmoji projekto tikslinė grupė – diasporos profesionalai, kurie yra linkę pilietiškai įsitraukti, tačiau jiems reikia pasiūlyti konkrečias ir jų poreikius atitinkančias dalyvavimo priemones.

Antroji tikslinė grupė – Lietuvos visuomeninės ir viešojo sektoriaus organizacijos, kurios siekia plėsti savo veiklos auditoriją ir/arba joms reikalingos tam tikros specifinės kompetencijos ar patirtys.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti sąlygas profesionalios diasporos įsitraukimui į visuomeninį gyvenimą Lietuvoje.

Siūlomas problemos sprendimas – profesionalios diasporos pilietiškumo įveiklinimo ekosistema, kuri susideda iš keturių dalių: skaitmeninės platformos, iniciatyvinių grupių, renginių ir komunikacijos.

Internetinė platforma kuria vieno langelio principą tikslinių grupių susijungimui ir bendradarbiavimui, o pareiškėjo darbas buriant ir kuruojant iniciatyvines grupes nukreiptas gerosioms praktikoms, sėkmės istorijoms ir įpročiui kurti. Tikima, kad su komunikacijos pagalba būtent tai užtikrins projekto tęstinumą ir tvarumą.

Numatoma, kad per projektą platformoje užsiregistruos bent 2 500 diasporos profesionalų, 30 nevyriausybinių ir viešojo sektoriaus institucijų, jie sukurs bent 20 iniciatyvinių grupių, iš kurių bent 10 projekto laikotarpiu pasieks savo išsikeltus tikslus. Svarbus ir kokybinis pokytis – tikslinės grupės geriau supras bendradarbiavimo prasmę, naudą ir vieni kitų poreikius ir lūkesčius, o internetinė platforma taps erdve naujoms jungtims kurtis net ir projektui pasibaigus. 

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-11-02 iki 2022-11-01

Partneriai: VšĮ Vytauto Didžiojo Universiteto Verslo praktikų centras

Skirta suma: 149 180,00 Eur

Santrauka:

Sprendžiama problema – Lietuvos regionų jaunimo socialinė, pilietinė situacija nėra gera: aukštas migracijos bei skurdo lygis, aukštas nedarbas, mažas pilietiškumas, neįsitraukimas į visuomeninį, pilietinį gyvenimą. Taip pat trūkumas efektyvių, įtraukiančių jaunimui skirtų pilietinio ugdymo programų.

Siekiamas poveikis ir sąsaja su programos tikslais: projektas tiesiogiai orientuojasi į pagrindinį APF tikslą – stiprinti pilietinę visuomenę ir rezultatą – siekia sustiprėjusios pilietinės visuomenės ir aktyvaus pilietiškumo Lietuvoje, orientuojantis į vieną pažeidžiamiausių ir svarbiausių visuomenės grupių - regionų jaunimą. Tikslas - skatinti jaunų žmonių aktyvų pilietinį dalyvavimą Lietuvos socialiniuose bei viešosios politikos procesuose, prisidėti gerinant pilietinio ugdymo kokybę.

 Projekto veiklos, rezultatai:

- Parengta metodinė priemonė „Jaunimo pilietiškumo ugdymas – BeACTIVE“ ir jos priedai;

- Suorganizuoti mokymai su jaunimu dirbantiems specialistams. Jie bus apmokinti aktyvių pilietiškumo ugdymo metodų. Mokymuose sudalyvaus 200 dalyvių iš 10 Lietuvos apskričių.

- Suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės jaunuoliams (pilietiškumo, kūrybiškumo ugdymas, įtraukimas į vietos problemų sprendimus); viso įvyks 10 dirbtuvių; 400 dalyvių iš 10 Lietuvos apskričių.

- Internetinės platformos „BeACTIVE – 100 idėjų Lietuvai“ sukūrimas;

- Idėjų festivalis „BEACTIVE”.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-10-15 iki 2023-10-14

Partneriai: Šiaulių r. Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras

Vilniaus „Ateities“ mokykla

Skirta suma: 121 499,08 Eur

Santrauka:

Remiantis tyrimo PISA 2018 duomenimis, Lietuvos mokyklose beveik pusė mokinių nesijaučia esantys bendruomenės dalimi ir galintys įtakoti mokykloje priimamus sprendimus. Projekto „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvos mokyklose“ siekis – įgyvendinti demokratinio ugdymo principais grįstas praktikas, kurios mokinius mokytų pilietinio ugdymo per praktinę kasdienę veiklą mokykloje, kad mokiniai pajustų, kas yra realus kad ir mažų sprendimų priėmimas, darantis įtaką bendruomenės gyvenimui.

Projekto tikslas – pilietiškai aktyvios visuomenės kūrimas, diegiant demokratinio ugdymo principus Lietuvos mokyklose. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

1) įdiegti demokratinio ugdymo principais grįstas praktikas mokyklose, kurių pagrindu mokiniai taptų aktyviais mokyklos bendruomenės nariais, įsitrauktų į mokyklos sprendimų priėmimą ir gebėtų inicijuoti pokyčius, spręsti problemas;

2) sukurti sąlygas mokiniams „išžaisti“ demokratijos veikimo principus ir procesus dalyvaujant edukaciniame MINI miesto žaidime;

3) dalintis pilietinio ugdymo gerosiomis praktikomis su Lietuvos pedagogais ir tėvais.

Pagrindinė projekto tikslinė grupė – 7-16 metų vaikai, taip pat pedagogai, mokyklų administracijos darbuotojai, mokinių tėvai.

Vykdant projektą bus įdiegti demokratinio ugdymo principai (individualus pokalbis su klasės mokytoju, klasės susirinkimas, mokyklos susirinkimas, teisingumo komitetas) bent 20-yje Lietuvos mokyklų. Bus sudarytos sąlygos mokiniams „išžaisti“ demokratijos veikimo principus ir procesus MINI mieste, kuriame pagrindiniais miesto veikėjais bus vaikai. Šiame mieste vaikai patys kurs miesto valdžią, užsidirbs pinigų, kuriuos galės išleisti čia pat mieste veikiančioje parduotuvėje, kavinėje ar kino teatre. Projekto metu įgyta patirtis ir pasiekti rezultatai bus pristatyti dviejuose nacionalinėse demokratinio ugdymo konferencijose, kurių metus bus siekiama parodyti, kaip pilietinis ugdymas gali būti įgyvendintas per kasdienes praktines veiklas ir kad pilietinis sąmoningumas yra daug arčiau mūsų visų ir prasideda nuo aktyvus dalyvavimo priimant mažus kasdienius viešuosius sprendimus.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-10-01 iki 2022-12-31

Partneriai: VšĮ “Mokyklų tobulinimo centras”

Skirta suma: 149 554,68 Eur

Santrauka:

Tyrimai rodo sąlyginai menką Lietuvos visuomenės solidarumo, pilietinio aktyvumo, savanorystės lygį, tuo tarpu pilietinio ugdymo kokybė dažnai priklauso nuo konkretaus mokytojo kompetencijos ir motyvacijos, pedagogams trūksta aiškumo, motyvacijos ir konkrečių įrankių, įvairios pilietinio ugdymo praktikos tebevyksta tik trumpalaikių projektų ir iniciatyvų lygmenyje. Deja, viena iš tokių iniciatyvų yra ir edukacinė platforma „Nepatogaus kino klasė“ (www.nepatogauskinoklase.lt): per ketverius veiklos metus sukauptas edukacinis turinys, platforma turi per 2000 registruotų vartotojų (pedagogų), tačiau dėl žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos nesukurta galimybė kelti platforma besinaudojančių pedagogų žmogaus teisių, medijų raštingumo kvalifikacijos, užtikrinti ugdymo kokybę. Todėl nors sukurtas įrankis turi potencialo visą šalį apimančiam pilietinio ugdymo pokyčiui, jis lieka nepanaudotas.

Siekiant ilgalaikių, plataus poveikio pokyčių pilietinio ugdymo ir žmogaus teisių švietimo lauke, ugdymo priemonės ir jų tobulinimas turi būti sisteminio pobūdžio, o pačios priemonės turi atitikti šių laikų jauno žmogaus poreikius ir ypač – orientuotos į praktinį veikimą. Tik motyvuoti ir kompetentingi pedagogai, naudodamiesi šiuolaikiškais ugdymo įrankiais gali išugdyti pilietiškas, kūrybiškas asmenybes ir įkvėpti jų socialinį iniciatyvumą.

Projektu „Nepatogaus kino klasė: sisteminio pokyčio link“ siekiama pasiremti jau egzistuojančiu internetinės platformos „Nepatogaus kino klasė“ įdirbiu ir paversti ją tvaria, visiems šalies pedagogams prieinama ir ŠMM akredituota profesinio tobulinimo programa, kurią pirmieji projekto rėmuose išbandys 60 motyvuotų, iš visos Lietuvos regionų atrinktų pedagogų. Galiausiai, aktyvaus pilietiškumo skatinimo elementas, integruotas į ugdymo programą, padės mokytojams ir moksleiviams įvardinti socialines jų mokyklos, miestelio ar regiono problemas ir imtis jų spręsti, padedant profesionaliems mentoriams ir projekto savanoriams. Tokiu būdu ne mažiau, kaip 1200 jaunuolių ir 60 jų mokytojų ne tik įgis žmogaus teisių ir pilietinio ugdymo žinių, tačiau per savanorystę jas pritaikys praktiškai sprendžiant konkrečias socialines problemas, padedant 5 profesionaliems mentoriams ir 40 projekte dirbsiančių savanorių.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-11-01 iki 2023-04-30

Partneriai: Vellenes Fellesorganisasjon (Norvegija)

Bodø kommune (Norvegija)

Kauno technologijos universitetas

Skirta suma: 149 381,93 Eur

Santrauka:

Šis projektas reikalingas todėl, kad Šančių rajone vykdoma urbanistinė plėtra neatitinka Kauno miesto bendrojo plano reikalavimo ir pažeidžia viešąjį interesą. Projektu „GENIUS LOCI: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ siekiama spręsti nedarnios ir nedemokratiškais principais vykdomos urbanizacijos Kauno Šančių rajone problemą, sukuriant sąlygas aktyvesniam piliečių dalyvavimui demokratijos procesuose, sustiprinant ir įgalinant aktyvų pilietiškumą. Tikslinę projekto grupę sudaro Šančių gyventojai ir kitos suinteresuotos visuomenės grupės.

Tikslas: Aktyvesnis piliečių dalyvavimas pilietinėse veiklose; stipresni pilietinės visuomenės gebėjimai ir didesnis tvarumas.

Rezultatai: Aktyviau pilietinėse veiklose dalyvaujantys ir į sprendimų priėmimą įtraukti piliečiai: Šančių bendruomenės nariai bei suinteresuota visuomenė, jaunimas, socialinę atskirtį patiriančios grupės;

sukurta pilietinius procesus įgalinanti virtuali bendruomeninė erdvė ir padidėjęs visuomenės dalyvavimą pilietinėse veiklose skatinančių skaitmeninių priemonių naudotojų skaičius;

sukurtos kūrybiškai interaktyvios erdvės skatinančios visuomenės dalyvavimą pilietinėse veiklose; įgyvendintos PVO ir viešųjų / privačių subjektų partnerystės.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-09-24 iki 2023-09-23

Partneriai: „Žinau, ką renku”

Asociacija „Jaunimo laisvalaikis"

Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ 

Skirta suma: 145 000,00 Eur

Santrauka:

Lietuvoje jauni žmonės vieni labiausiai nesidominčių politika ir pasižyminčių itin mažu aktyvumu vietos savivaldos rinkimuose. Pagrindinės to priežastys:

1) silpnos jaunimo žinios apie politiką ir praktiniai dalyvavimo viešajame gyvenime gebėjimai;

2) atotrūkis tarp politikų ir jaunų žmonių, neigiamas politikų įvaizdis;

3) nepakankamas politinių diskusijų, kuriose dalyvauja jauni žmonės, skaičius.

Pirmoji projekto tikslinė grupė - 14-24 m. amžiaus jauni žmonės regionuose, kurie taps “Žinau, ką renku” tinklo savanoriais ir veiks savo gyvenamosiose vietovėse.

Projektu siekiama skatinti jaunų žmonių aktyvų, informuotą ir sąmoningą dalyvavimą vietos savivaldos rinkimuose ir vietos sprendimų priėmime per išrinktų politikų veiklos stebėseną.

„Žinau, ką renku” veikia tinklaveikos principu: jauni žmonės iš visos Lietuvos prisijungia kaip savanoriai prie tinklo veiklų pagal savo interesus ir galimybes. Į tinklo veiklą taip pat įsitraukia žurnalistai, kurie moderuoja diskusijas savanoriškais pagrindais, padeda savanoriams atrinkti informaciją apie vietos politikus, bei politologai, kurie padeda jaunuoliams stebėti politikus. Tokiu būdu užtikrinamas mokymasis vieniems iš kitų ir per patirtį: veikdami kartu, jauni žmonės jaučiasi drąsiau bendraudami su politikais ir juos stebėdami, gaudami pagalbą iš mentorių ir tinklo koordinatorių. Tai padeda telkti ir formuoti sąmoningų ir aktyvių jaunų piliečių bendruomenę.

Planuojami projekto rezultatai:

1. Stipresnis savanorių tinklas, veikiantis bent 50 Lietuvos savivaldybių, per 200 kokybiškai pilietinėse veiklose dalyvaujančių jaunų žmonių,

2. Gilesnės jaunų žmonių pilietinės žinios ir stipresni gebėjimai dalyvauti viešajame gyvenime per neformalų pilietinį ugdymą (3 nauji metodai, 60 partnerysčių su ugdymo įstaigomis, 120 edukacinių užsiėmimų),

3. Aktyvesnis ir sąmoningesnis jaunų žmonių dalyvavimas priešrinkiminėse veiklose ir rinkimuose, pasitelkiant virtualią platformą ir gyvas diskusijas (1 platforma, 1 kampanija, bent 60 debatų),

4. Daugiau jaunų žmonių 30-yje savivaldybių vykdo ilgalaikę politikų stebėseną ir dalyvauja vietos sprendimų priėmime (1 platforma, 1 kampanija, 60 diskusijų).

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2023-11-02

Partneriai: Red Cross Oslo – Kors på halsen (Norvegija)

Skirta suma: 147 118,38 Eur

Santrauka:

Šis projektas paskatins saugesnės, palankesnės ir tvaresnės emocinės aplinkos kūrimą bei geresnį teisių apsaugos užtikrinimą Lietuvos (toliau LT) vaikams.

Šis projektas prisidės prie APF 1 poveikio srities tikslo įgyvendinimo - paskatins aktyvesnį piliečių dalyvavimą pilietinėse veiklose – pritrauks naujų VL savanorių bei motyvuos esamus, skatins piliečius finansiškai remti VL. Pagrindiniai iššūkiai – nepakankamas piliečių įsitraukimas į savanorišką veiklą, savanorių trūkumas, ilgainiui mažėjanti VL savanorių motyvacija.

Projekto tikslas - skatinti piliečius aktyviau dalyvauti visuomeninėse veiklose, įtraukiant piliečius į savanorystę VL, motyvuoti esamus savanorius, skatinti piliečius skirti organizacijai finansinę paramą – aukojant / tampant rėmėju. Ilgalaikis projekto tikslas - užtikrinti LT vaikų teisių apsaugą, užtikrinti emocinį gerbūvį, teikiant kokybišką emocinę paramą. Projekto tikslinės grupės:

1 -potencialūs VL savanoriai,

2 - tėvai, globėjai, ugdymo specialistai,

3 - esami VL savanoriai,

4 - potencialūs VL finansiniai rėmėjai.

Numatomi projekto rezultatai:

1.Įgyvendinus 2 informuotumo didinimo kampanijas, skatinančias savanoriauti VL, numatomas pokytis: pritraukta 200 asmenų, norinčių savanoriauti.

2. Įgyvendinus informuotumo didinimo kampaniją, skatinančią privačius asmenis aukoti ir paremti VL veiklą (skiriant 1,2 % GPM ar kitais būdais), numatomas pokytis: kampanijos įgyvendinimo metais lėšų pritraukimas iš 1,2 % GPM padidės 10 %.

3. Organizuoti 2 vnt. VL savanorių 2 dienų (su 2 nakvynėmis) ir 2 vnt. supervizorių (savanorių - savanorių mokytojų) 2 dienų (su 2 nakvynėmis) kvalifikacijos kėlimo bei motyvavimo seminarai.

Projekto metu apie 340 savanorių bei 40 supervizorių pagilins žinias apie vaikų emocinius poreikius bei efektyvius pagalbos būdus. Numatomas pokytis: išaugusi savanorių motyvacija aktyviai dalyvauti VL veikloje.

Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2020-11-02 iki 2023-11-01