Projekto vykdytojas: M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas
Santrauka: Projektu siekėme sušvelninti socialinius COVID-19 krizės padarinius visuomenei, teikdami nemokamu „Sidabrinės linijos“ telefonu 8 800 800 20 emocinę pagalbą ir tikslią, operatyvią ir patikimą informaciją pandemijos klausimais (įskaitant fizinės pagalbos galimybes gyvenamojoje vietoje), aiškias instrukcijas kaip elgtis krizės atveju, emocinę paramą, paguodą, ištikus krizei, organizuodami draugystės pokalbius telefonu su savanoriais socialinių santykių palaikymui.
Projekto tikslinė grupė: vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys, ypač vieniši, kurie krizės akivaizdoje patiria sunkumus įgyvendinant savo teises ir būtinuosius poreikius. Būdami labiausiai viruso pažeidžiama rizikos grupe, karantino metu jie atsidūrė dar didesnėje atskirtyje ir dėl būtinybės laikytis priverstinių prevencijos priemonių, ir dėl informacinės atskirties, svarbiausiai komunikacijai persikėlus į elektroninę erdvę. Dėl kylančios panikos, nerimo, nepakankamo informuotumo kyla rizika jų psichologinei sveikatai. Nuolat veikianti karštoji „Sidabrinė linija“ padėjo sušvelninti krizės pasekmes tikslinei grupei.
Atgarsiai:
Karantinas sąlygoja beprecedentį emocinės pagalbos poreikį "Sidabrinėje linijoje"
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.04.28 - 2020.06.28
Projekto vykdytojas: Lietuvos žmogaus teisių centras
Projekto partneris: Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
Santrauka: Projektu paskatinta Lietuvos visuomenė aktyviai remti nevyriausybinių organizacijų pastangas įtikinant sprendimų priėmėjus atsižvelgti į pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikius kovojant su COVID-19 krizės socialiniais ir ekonominiais padariniais. Projekto rėmuose sukurta informavimo ir advokacijos kampanija socialinių medijų ir interneto žiniasklaidos pagalba pritraukė 1900 aktyvių piliečių balsų peticijai, remiančiai NVO ir mokslininkų suformuluotus pasiūlymus vyriausybei, kurie užtikrintų adekvačias pajamas ir prieinamas socialines paslaugas bei pakankama žmogaus teisių apsaugą krizės padarinių sprendimuose. Projekto metu įvykdytos advokacijos ir komunikacijos veiklos mobilizavo kritinę masę aktyvių piliečių ir žiniasklaidos atstovų, ir tokiu būdu turėjo ilgalaikį poveikį valstybės raidai, kartu gerinant pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesų atstovavimą.
Atgarsiai:
Jūratė Juškaitė. Po karantino mūsų laukia bado žaidynės?
Rūta Brazienė: COVID 19 poveikis Lietuvos darbo rinkai – ar adekvatus socialinės politikos atsakas?
Jurgita Kuprytė: Kaip neprarasti brandžių talentų?
Karantinas labiausiai paveikė neturtinguosius: trūksta pinigų maistui, nuomai
Aistė Adomavičienė. Vienkartinės loterijos bilietas „jūs laimėjote 200 eurų“ – prastas sprendimas
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Kodėl epitetas „socialinis“ tapo toks nemadingas?
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.04.28 - 2020.06.28
Projekto vykdytojas: Transparency International Lietuvos skyrius
Santrauka:
Problema: Nors Lietuvoje jau įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, institucijos vis dar neužtikrina galimybių saugiai pranešti apie pastebėtas negeroves ar pažeidimus įstaigos viduje. Apie korupciją pranešti ryžtųsi tik kas penktas gyventojas. Baimė nukentėti yra dažniausia nepranešimo priežastis.
Sprendimas: TILS kartu su Generaline prokuratūra įvertino, kaip 117 viešojo sektoriaus institucijos užtikrina pranešėjų apsaugą. Remiantis šiais duomenimis, TILS įvykdė advokacijos kampaniją, kuria siekė geresnės pranešančių asmenų apsaugos ir efektyvesnės korupcijos prevencijos.
Rezultatai: (1) stipresnė TILS vykdoma įrodymais grįsta advokacija, institucijų stebėsena; (2) paskatintas institucijų skaidrumas, atskaitomybė bei gerasis valdymas; (3) pagerintos sąlygos aktyvesniam piliečių dalyvavimui įstaigų veiklos stebėsenoje; (4) sustiprintas TILS bendradarbiavimas su viešojo sektoriaus institucijomis.
Atgarsiai:
9 iš 10 institucijų suteikia galimybę darbuotojams pranešti apie galimas negeroves
Kaip įgyvendinama pranešėjų apsauga Lietuvos institucijose?
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.05.01 – 2020.11.30
Projekto vykdytojas: Jaunųjų gydytojų asociacija Santrauka:
Antrojo karantino metu projektas “Priešakinėse linijose II” dalijosi lietuvių, susidūrusių su COVID-19 liga, istorijomis bei išgyvenimais, siekiant stabdyti ne tik viruso, bet ir klaidingos informacijos plitimą šalyje.
Komunikacijos kampanijos „Priešakinėse linijose II“ sklaida antrojo karantino metu patvirtino įžvalgas dėl masinių informacijos priemonių reikšmės, siekiant kritinių situacijų metu informuoti apie rizikas kuo didesnę visuomenės dalį. Kampanijos socialinio tinklo „Facebook“ profilis ženkliai prisidėjo prie didesnės informacinės sklaidos bei žiniasklaidos priemonių dėmesio atkreipimo apie kampanijos metu viešinamas koronaviruso rizikas visuomenėje. DELFI portale straipsniai bei video pasiekė beveik 800 000 unikalių vartotojų. Kampanija svariai prisidėjo prie visuomenės informavimo apie koronaviruso rizikas šalyje.
Turinį padeda kurti gausus būrys medikų, besidalinančių naujausiomis žiniomis apie COVID-19 ligos prevencijos būdus, eigą ir galimas pasekmes žmogaus sveikatai. Projekto „Priešakinėse linijose“ turinys video, straipsnių bei nuotraukų formatu yra talpinamas populiariausiame Lietuvos portale DELFI bei projektą įgyvendinančios komandos „Ugdanti komunikacija“ socialiniuose tinkluose. Įrašai sulaukia virš 10 000 peržiūrų.
Tai jau antra projekto „Priešakinėse linijose“ komandos iniciatyva. Dar pirmo karantino metu, kuris Lietuvoje truko nuo kovo iki birželio vidurio projekto „Priešakinėse linijose“ 20 savanorių komanda daugiau nei du mėnesius trukusiame projekte kvietė medicinos darbuotojus tapti karantino dienoraščio metraštininkais ir supažindino Lietuvos visuomenę su jų darbo užkulisiais, emocijomis bei tikrais išgyvenimais susidūrus pirmą kartą su tokio masto pandemija. Šimtai autentiškų nuotraukų komandos bei pačių medikų darytų nuotraukų iš Lietuvos ligoninių, kelios dešimtys išskirtinių bei atvirų interviu su medicinos darbuotojais Lietuvoje ir užsienyje, beveik dvi dešimtys išskirtinių reportažų, beveik 150 projekto paminėjimų populiariausiose žiniasklaidos priemonėse – tokį darbą per pirmąjį karantiną atliko daugiau nei 20-ies savanorių kūrybinė komanda.
Atgarsiai:
Projekto „Priešakinėse linijose“ visa medžiaga: www.ugdantikomunikacija.lt ir Facebook @Ugdanti komunikacija
Projektas #PriešakinėseLinijose | Ugdanti komunikacija video
PRIEŠAKINĖS LINIJOS II
Birutė Gaučaitė: Koronavirusu užsikrėtusi Birutė labai greitai atsidūrė ligoninėje: iš karto pajutau, kad simptomai visai kitokie nei peršalimo
Akvilė, su COVID-19 susidūrusi 8 mėnesį būdama nėščia: Nėštumo metu COVID-19 liga susirgusi gydytoja – atvirai apie tai, ką teko patirti: jautiesi kaip fantastiniame filme
VISI STRAIPSNIAI: https://m.delfi.lt/projektai/priesakinese-linijose/
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.11.07 – 2021.01.30
Projekto vykdytojas: VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centras“
Projekto partneris: Lietuvos žurnalistų sąjunga
Santrauka:
Projektas „Operacija „Caras“: antras etapas“ apėmė kompleksines veiklas, orientuotas į didesnį skaidrumą, žodžio ir informacijos laisvės gynimą Širvintų krašte. Projekto metu surengtos trys nuotolinių mokymų sesijos nepriklausomiems Širvintų žurnalistams ir pilietinės visuomenės atstovams. Mokymų dalyviai buvo supažindinti su tiriamosios žurnalistikos įrankiais bei technikomis, pastebimai pagerėjo jų profesiniai įgūdžiai. Tolesnėje projekto eigoje buvo įgyvendinti du didelio rezonanso sulaukę žurnalistiniai tyrimai apie įtakingiausius Širvintų krašto politikus – merę Živilę Pinskuvienę ir jos sutuoktinį, Širvintose išrinktą Seimo narį Joną Pinskų. Tyrimai atskleidė, kad dalis merės turto yra abejotinos kilmės, o jos sutuoktinis slėpė ryšius su asmenimis, siejamais su kontrabanda bei pinigų plovimu. Tyrimų pasiekta auditorija – ne mažiau nei 60 tūkst. žmonių. Visuomenė buvo geriau informuota apie žodžio laisvės padėtį Širvintose, į vietos politinę areną įnešta daugiau skaidrumo.
Atgarsiai:
Tyrimas „Jonas ir milijonas“:
Tyrimas „Kaip žemes pardavus“
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.12.01 – 2021.04.12
Projekto vykdytojas: Lietuvos žmogaus teisių centras Santrauka:
Projektu siekta didinti mokytojų ir mokinių susidomėjimą ir informuotumą svarbiais žmogaus teisių klausimais, esančiais politinėje valdžios darbotvarkėje ir aktualiu tapusiu migracijos krizės klausimu. Projekto rėmuose parengti trys elektroniniai naujienlaiškiai, kuriuose visapusiškai nagrinėjamos šios temos ir siūlomos darbo su mokiniais kryptys. Naujienlaiškių temos: Partnerystės įstatymas, migrantų krizė ir Stambulo konvencija (kartu su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu).
Projektu prisidėjome prie tikslinių grupių kritinio mąstymo, medijų raštingumo, pagarbios ir argumentuotos diskusijų kultūros ugdymo, o ilgainiui - prie stipresnės pilietinės visuomenės.
Atgarsiai: Jūratė Juškaitė. Tos pačios lyties poros - mažiausia problema susituokusiems žmonėms Liutauras Labanauskas. Apie lyčiai neutralią partnerystę Monika Guliakaitė. Stambulo konvencija ir socialinė lytis - kas gi taip gąsdina? Paulina Drėgvaitė. Saugi mokykla: pokyčiai nevyksta savaime Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021.05.01 - 2021.10.31
Projekto vykdytojas: Nacionalinis socialinės integracijos institutas
Atgarsiai: „Mastyk, kaip mąstai“ toleranciją mokyklos bendruomenėje ugdanti pamokų organizavimo metodika Pažink: kitataučiai Pažink: žmogus gyvenantis su negalia Kas iš viso aš esu - tai ir yra ADHD „Tu nesi geresnis už nei vieną ir nei vienas nėra geresnis už tave“: apie lgbtq su pagarba
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021.07.01 - 2021.12.31
Projekto vykdytojas: Nacionalinė NVO koalicija
Santrauka: Projektas “Stiprūs regionai - stipri valstybė” skirtas sustiprinti nevyriausybinio sektoriaus atstovų, kurie yra deleguoti į Partnerių grupes prie Regionų plėtros tarybų, kompetencijas. Pagrindinis projekto tikslas - užtikrinti, jog deleguoti atstovai galėtų tinkamai atstovauti nevyriausybinį sektorių regionuose, prisidedant prie viešosios politikos pokyčių. Didžiausias dėmesys skirtas ugdyti atstovavimo, pasiūlymų ar rekomendacijų teikimo ir pristatymo, advokacijos, sprendimų priėmimo, derybinių kompetencijų ugdymui. Taip pat projekte sukurta ir plėtojama deleguotų atstovų tinklaveika. Skatinamas jų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendravimas, patirties ir gerosios praktikos dalijimąsis. Į tinklaveiką taip pat įsitraukė ir nacionalinių skėtinių organizacijų ekspertai, kurie dalinosi savo sukaupta patirtimi. Taip pat pasibaigus projekto veikloms ir toliau dalinsis įžvalgomis, aktualiais dokumentais bei problemomis iš savo kuruojamų sektorių.
Atgarsiai: Nacionalinės NVO koalicijos vadovė: atėjo laikas visai Lietuvai svarbiems pokyčiams
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021.06.20 - 2021.12.20
Projekto vykdytojas: Šeimų asociacija
Partneriai: Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) ir Lietuvos moksleivių sąjunga
Santrauka: Artėjant rinkimams viešoje erdvėje stiprėja radikalaus pobūdžio retorika, stipriai padaugėjo dezinformacijos šeimos politikos klausimais, aktyviai sabotuojama Gyvenimo įgūdžių programa, Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas ir Vaikų poilsio formų darželiuose reforma. Dezinformacijos skleidimas kelia grėsmę, kad programos bus sustabdytos, vaikų ugdymas sutrikdytas, reikalingos reformos neįgyvendintos. Valstybinės institucijos komunikacinei kampanijai lėšų nenumatė (t.y. egzistuoja informacinis vakuumas). Ad-hoc projektu Šeimų asociacija kartu su partneriais siekia vykdyti komunikacinę kampaniją, kuri sumažintų dezinformacijos įtaką, pasiūlytų diskutuoti vadovaujantis mokslu grįsta informacija ir argumentais. Komunikacinės kampanijos tikslinė auditorija yra šeimos ir tėvai, politikai ir švietimo bendruomenė. Parengus komunikacinės kampanijos planą ir turinį, sukūrus ir nustačius tikslinei grupei pritaikytus komunikacinius kriterijus siekiama vykdyti ir valdyti 2 mėnesius trunkančią kampaniją interneto svetainėse, socialiniame tinkle Facebook, Contribee platformoje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023.10.10 - 2024.01.15
Projekto vykdytojas: VšĮ „Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS)
Santrauka: Pilietinės visuomenės organizacijoms šiuo metu nesuteikiama laisva prieiga prie viešų valstybės registruose esančių duomenų, kaip pvz. Registrų centro duomenų, nors jos veikdamos dėl visuomeninio intereso dalyvauja viešųjų sprendimų priėmimo procesuose, teikia siūlymus valstybės institucijoms ir visuomenei suteikia atvirą, nemokamą prieigą prie savo tyrimų rezultatų. ES Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad tiek žurnalistai, tiek PVO turi teisėtą interesą į laisvą prieigą prie tokių duomenų.
Sprendimas: Suburta PVO advokacijos koalicija, paruoštas ir valdžios institucijoms pateiktas reguliavimo modelis, kokios PVO, kokiais tikslais ir pagal kokius kriterijus turėtų teisę gauti tokius duomenis.
Planuojami rezultatai: (1) stipresnė TILS ir kitų PVO vykdoma įrodymais grįsta advokacija, viešojo sektoriaus institucijų stebėsena remiantis pirminiais duomenimis; (2) aktyvesnis viešojo intereso gynimas; (3) sukurtos sąlygos aktyvesniam piliečių dalyvavimui pilietinėse veiklose.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023.10.10 - 2024.01.15
Projekto vykdytojas: VšĮ „Stebėk teises“
Santrauka: Po diskusijų apie Gyvenimo įgudžių programos stabdymą LMS išreiškė paramą Gyvenimo įgūdžių programai, poziciją palaikė jaunimo ir žmogaus teisių organizacijos. Kreipimęsi į politikus pabrėžiama, kad bandymai panaikinti lytiškumo ugdymo temas yra žalingi tinkamam ugdymui. Pastebima, jog dezinformacijos kampanijos prieš Gyvenimo įgūdžių programą Lietuvoje yra ypač aktyvios, tai priešina visuomenę, socialiniuose tinkluose plinta netikros naujienos, programos turinys interpretuojamas ir aiškinamas neteisingai. Tai yra nacionalinio masto problema, kuri gali turėti tiesioginę neigiamą įtaką lytiškumo ugdymui mokyklose. Projekto metu bus siekiama pateikti tikslią informaciją, susijusią su programos turiniu ir lytiškumo ugdymu. Siekiant paaiškinti programos naudą, bus organizuojamos informacinės kampanijos, o efektyviam programos įgyvendinimui inicijuota apskritojo stalo diskusija į kurią kviečiami NVO atstovai. Po diskusijos, rekomendacijos siunčiamos atitinkamoms valdžios institucijoms.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023.10.10 - 2024.01.15
Projekto vykdytojas: Asociacija Vilniaus Moterų namai
Santrauka: 2023 m. rugsėjo 28 d. Seimas kreipėsi į konstitucinį teismą dėl ET Stambulo konvencijos (SK), vieno progresyviausių tarptautinių dokumentų, skirtų smurto prieš moteris problemai spręsti, atitikimo LR konstitucijai. Siekiant paskatinti SK ratifikavimą būtina teikti teisingą informaciją apie SK turinį ir tikslus, astverti radikalios dešinės skleidžiamą dezinformaciją. Šio projekto tikslas – matant, kad diskusijos dėl Stambulo konvencijos perėjo į naują lygmenį, vykdyti koncentruotą informacinę kampaniją siekiant formuoti teigiamą nuostatą konvencijos atžvilgiu, sukuriat palankią aplinką jos ratifikavimui. Įgyvendinus projektą bus sustiprinti NVO advokaciniai gebėjimai, NVO suteikti įrankiai visuomenės informavimui formuojant pozityvias visuomenės nuostatos SK atžvilgiu.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023.10.10 - 2024.01.15
Projekto vykdytojas: VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai
Partneriai: Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC)
Santrauka: Nuo 2023 m. rugsėjo Lietuvos mokyklose įgyvendinama Gyvenimo įgūdžių programa, kuri skirta ugdyti mokinių gebėjimus atpažinti ir įveikti atsirandančias įvairias problemas. Nors ji atrodo labai svarbi ir naudinga šių dienų kontekste, tačiau viešoje erdvėje prasidėjo masinė dezinformacijos ir pasipriešinimo akcija prieš programoje aptariamas temas ir organizacijų, dirbančių lytiškumo temose, puolimas. Šiuo projektu siekiama kokybiškos, žmogaus teisių diskursą atitinkančios informacijos sklaidos, gindžiamos mokslinėmis žiniomis ir praktinėmis istorijomis, kuri pasieks nuosaikius, tačiau nerimą dėl vaikų išgyvenančius tėvus bei žmogaus teisėmis besidominčią visuomenės dalį, pasirengusią prisidėti prie ŽT principų sklaidos turimais kanalais. Tai bus daroma renkant ir sisteminant mokslinius duomenis apie lytinio ugdymo temų paplitimą tarp jaunimo, o remiantis šia medžiaga bus rengiamos aktualios socialinių medijų žinutės. Kartu bus renkamos jaunimo istorijos, atskleidžiančios informacijos ir žinių trūkumą bei pasitelkiant žinomų nuomonės formuotojų balsą – transliuojamos viešai, prisidedant prie supratimo apie problemos mastą bei GĮP reikalingumą.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023.10.10 - 2024.01.15
Projekto vykdytojas: Asociacija Gyvo Žalio
Partneriai: Šimonių girios bendruomenė; Vokės bendruomenė
Santrauka: Lietuvoje vyko svarbiausių miškų politikos strateginių dokumentų rengimo procesai, kuriuose svarbu užtikrinti socialinių ir ekologinių interesų atstovavimą, tačiau suinteresuotos bendruomenės neturėjo užtektinai resursų, ekspertinių ir teisinių žinių kaip pateikti savo siūlymus ar išviešinti esamą problematiką.
Projekto metu, kartu su projekto partneriais, suburta nemedieninių sektorių darbo grupė - bendradarbiavimo tinklas, jungiantis daugiau nei 60 skirtingų organizacijų ir bendruomenių atstovų, pateikti 4 raštiški prašymai - siūlymai atsakingoms institucijoms, sukurtos dvi Informacinės - skaitmeninės priemonės piliečiams, suorganizuota spaudos konferencija bei forumas dėl Šimonių girios ateities, suteikti advokacijos mokymai, teisinės konsultacijos bendruomenėms bei teisinė pagalba dalyvaujant teisiniuose procesuose; išviešinta miškų problematika ir pasiūlymai, paruošti spaudos pranešimai, suorganizuoti susitikimai su visomis LR Seimo frakcijomis; surengtas susitikimas su aplinkos ministerijos atstovais.
Projekto metu pavyko plačiau atstovauti socialinius ir ekologinius interesus nacionaliniame miškų susitarime į procesą įtraukiant daugiau nei 15 skirtingų suinteresuotų šalių, buvo išgrynintos ir pristatytos bendros pozicijos ir pasiūlymai. Pavyko sustiprinti bendruomenių gebėjimus dalyvauti regioniniuose miškų politikos planavimo procesuose ir sprendimų priėmime, tam buvo suteikta profesionali teisinė pagalba ir konsultacijos, pateikti argumentuoti siūlymai, sustabdyti keli žalingi miškotvarkos projektai, želdynų tvarkos aprašo pakeitimai, bei parengti siūlymai perkelti į ruošiamą miškų įstatymą.
Projekto metu pasiektas aktyvesnis bendruomenių dalyvavimas miškų planavimo procesuose, bei suburtas bendradarbiavimo tinklas, ateityje užtikrisiantis galimybę siekti bendrus visuomenės interesus atliepiančios miškų politikos.
Nuorodos: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000219279/vienkartine-planeta-del-simoniu-girios-ateities
Įgyvendinimo laikotarpis: 2022-04-20 iki 2022-07-31
Santrauka: Projektas nagrinėjo politikus ir organizacijas, susijusias su Rusijai artimomis struktūromis ir žmonėmis. Projektu buvo siekiama informuoti visuomenę apie šiuo ryšius, iškelti galimus mokesčių vengimo atvejus ir įgyvendinti savotišką prevencinį darbą, informuojant visuomenę apie tyrimuose nagrinėjamų asmenų ir organizacijų ryšius. Šis darbas buvo itin aktualus šiuo metu, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.
Projekto tikslinė grupė buvo aktyvūs naujienų vartotojai, sprendimų priėmėjai ir valstybės institucijos.
Projekto eigoje įgyvendinti du žurnalistiniai tyrimai, pasiekę daugiau nei 100 tūkst. žmonių auditoriją (įvertinant tiek tiesioginę, tiek netiesioginę sklaidą per kitus žiniasklaidos kanalus). Tyrimai įgyvendinti siekiant tiek kelti visuomenės informuotumą, tiek inicijuoti kontrolės veiksmus ir reakcijas valstybiniame lygmenyje.
Inicijuota tiek politinė/visuomeninė reakcija, tiek instituciniai veiksmai – VMI kontrolės priemonės dėl pirmojo tyrimo ir sėkmingai valstybei sugrąžinti mokesčiai, susiję su antruoju tyrimu. Pakeltas visuomenės informuotumas apie politikų ryšius su Rusija, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo rizikas nekilnojamojo turto ir įmonių steigimo paslaugų sektoriuose, taip pat sustiprintas visuomenės atsparumas dezinformacijai, nustatant konkrečių organizacijų ryšius su antivalstybinėmis struktūromis.
Net nevertinant jau pasiektų tiesioginių rezultatų per VMI veiksmus, tyrimai pasiekė pirminį uždavinį – didinti visuomenės informuotumą apie su Rusijos įtaka susijusias rizikas. Pirmas tyrimas įnešė papildomo skaidrumo į valstybinį sektorių, identifikuojant įtakingos politikų šeimos ryšius su Kremliui artimo oligarcho aplinka bei parodė, kaip nekilnojamojo turto ir įmonių steigimo sektoriai naudojami įtartinoms operacijoms bei galimam mokesčių vengimui. Antruoju tyrimu parodyti kelių iš pirmo žvilgsnio nesusijusių organizacijų tarpusavio ryšiai, rodantys bendrą šių organizacijų veikimo kryptį, siekiant manipuliuoti viešąja nuomone ir taip paveikti visuomenės sprendimus. Taip pat identifikuotas mokesčių vengimo atvejis, į kurį nedelsiant sureagavo Valstybinė mokesčių inspekcija, taip sugeneruojant papildomas pajamas valstybės biudžetui.
Nuorodos:
· https://www.siena.lt/news/jonas-ir-generolas-kas-sieja-jona-pinsku-ir-rusija
APF skirta suma: 4750 EUR
Įgyvendinimo laikotarpis: 2022-04-08 – 2022-10-09
Projekto vykdytojas: Lietuvos negalios organizacijų forumas
Partneriai:
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
Asociacija Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC)
Psichikos sveikatos perspektyvos (PSP)
Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija (Nacionalinė NVO koalicija)
Santrauka: Projektu siekiama įvertinti, kaip Lietuvos valstybė įgyvendina ir užtikrina tarptautinės teisės įsipareigojimus. Susitelkusios nevyriausybinės organizacijos (NVO), atliko žmogaus teisių įgyvendinimo visuomenėje stebėjimą, atskleidžiant žmogaus teisių pažeidimus, skatinant atsakingų institucijų atskaitomybę. Parengta ataskaita siekiama patikrinti ir įvertinti, kaip pripažįstami žmogaus teisų standartai Lietuvoje, kaip atsakingos institucijos laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Projektu bandomi pasiekti socialinės politikos formuotojų auditoriją, sprendimų priėmėjus nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu. Taip pat žiniasklaidos atstovus – dirbančius žmogaus teisių, sveikatos, socialinės apsaugos ir kt. srityse. Projekto rezultatas – parengta šešėlinė ataskaita, apimanti pažeidžiamų žmonių grupių situaciją Lietuvoje, remiantis ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais rodikliais. Gautos Komiteto pateiktos rekomendacijos, surengta bendra diskusija su NVO ir Lietuvos atsakingų institucijų atstovais. Projektu buvo siekiama įvertinti tarptautinių ir nacionalinių teisės normų, standartų įgyvendinimą, atskleisti žmogaus teisių pažeidimus, skatinti atsakomybę už šių pažeidimų įvykdymą. Vykdant stebėseną identifikuotos problemos bei trūkumai įgyvendinant tarptautinio dokumento standartus. Tai suteikia galimybę planuoti, keisti politiką, siekiant gerinti esamą situaciją konkrečiose srityse. Prie šešėlinės ataskaitos prisidėjo 5 nevyriausybinių organizacijų atstovai, pateikdami duomenis ir vertinimą apie skirtingų pažeidžiamų asmenų grupių teisių įgyvendinimą Lietuvoje. Projektas skatina NVO susitelkimą, bendradarbiavimą, keitimąsi informaciją ir tarpdisciplininius ryšius.
Nuorodos: https://www.lnf.lt/ivertino-zmogaus-teisiu-pazanga-lietuvoje-pokyciai-drungni/
APF skirta suma: 4875,15 EUR
Įgyvendinimo laikotarpis: 2022-10-01 – 2023-03-31
Projekto vykdytojas: Viešojo intereso gynimo fondas (VIGF))
Santrauka: Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Organizacijos (VIGF) laikotarpiu nuo 2021-05-21 iki 2023-05-23 vyko teisminiai procesai dėl nepakankamo Suinteresuotos visuomenės įtraukimo į Tauro kalno parko rekonstrukcijos projekto svarstymą. Šiais teisminiais procesais bei vėlesniu aktyviu dalyvavimu administracinėse procedūrose (pateikiant pasiūlymus) buvo duota aiški žinia, jog Suinteresuota visuomenė atidžiai stebi jai svarbų Tauro kalno parko rekonstrukcijos projektą ir yra pajėgi savo teises ginti teisinėmis priemonėmis, jeigu savivaldybė ignoruos specialistų išvadas bei dialogą su visuomene. Šiuo projektu, remiantis Orhuso konvencija bei visomis projekto metu naudotomis teisinėmis priemonėmis, buvo siekiama ištirti ir praplėsti Suinteresuotos visuomenės galimybių ribas ginant viešąjį interesą aplinkos keitimo procese.
Nors projektas labiausiai aktualus buvo Tauro kalno parko apylinkių gyventojams bei aplinkosauga besirūpinantiems vilniečiams, tačiau šis procesas kartu leido išryškinti aplinkosauginių projektų rengimo esminius trūkumus, kurie sudaro prielaidas suaktyvinti nevyriausybinių organizacijų svarbą visoje Lietuvoje - tai padidino nevyriausybinių organizacijų (ypač bendruomenių) bei pavienių visuomenininkų suaktyvėjimą ir motyvaciją siekti ginti viešąjį interesą.
Projekto eigoje esminės paslaugos buvo nukreiptos į teisines pastangas bei jas sąlygojančias teisines paslaugas bei sklaidą apie viešojo intereso gynimą per Projekto įgyvendinimo tikslus.
Kokie pagrindiniai projekto rezultatai? Kuo jis buvo naudingas tikslinei grupei?
Projekto tikslai buvo pasiekti: tikslinė grupė įgijo pasitikėjimą, kad Suinteresuota visuomenė turi galimybę daryti realų poveikį projekto, susijusio su aplinkos keitimu įgyvendinimui. Baigiamasis vebinaras, kuris įvyko 2023-09-20 nuotoliniu būdu patvirtino projekto svarbą ir padidėjusį bendruomenių susidomėjimą teisinių galimybių išplėtimu bei savo teisių įgyvendinimu.
Projektas tapo svarbia priemone išplečiant Suinteresuotos visuomenės advokacijos galimybes, siekiant didesnės įtraukties į aplinkos keitimo projektų svarstymą tiek teisminių procedūrų, tiek ir administracinių procedūrų pagalba.
Savarankiški partneriai į projektą įtraukti nebuvo, tačiau internetinio matomumo (seo) paslaugos sėkmingai buvo teikiamos debiutuojančios verslo grupės „Seo sesės” paslaugomis.
Nuorodos: www.vigfondas.lt.
APF skirta suma: 4500 EUR
Įgyvendinimo laikotarpis: 2023-03-24 – 2023-09-24
