Projekto vykdytojas: M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas

Santrauka:

Projektu siekėme sušvelninti socialinius COVID-19 krizės padarinius visuomenei, teikdami nemokamu „Sidabrinės linijos“ telefonu 8 800 800 20 emocinę pagalbą ir tikslią, operatyvią ir patikimą informaciją pandemijos klausimais (įskaitant fizinės pagalbos galimybes gyvenamojoje vietoje), aiškias instrukcijas kaip elgtis krizės atveju, emocinę paramą, paguodą, ištikus krizei, organizuodami draugystės pokalbius telefonu su savanoriais socialinių santykių palaikymui.

Projekto tikslinė grupė: vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys, ypač vieniši, kurie krizės akivaizdoje patiria sunkumus įgyvendinant savo teises ir būtinuosius poreikius. Būdami labiausiai viruso pažeidžiama rizikos grupe, karantino metu jie atsidūrė dar didesnėje atskirtyje ir dėl būtinybės laikytis priverstinių prevencijos priemonių, ir dėl informacinės atskirties, svarbiausiai komunikacijai persikėlus į elektroninę erdvę. Dėl kylančios panikos, nerimo, nepakankamo informuotumo kyla rizika jų psichologinei sveikatai. Nuolat veikianti karštoji „Sidabrinė linija“ padėjo sušvelninti krizės pasekmes tikslinei grupei.

Atgarsiai:

Karantinas sąlygoja beprecedentį emocinės pagalbos poreikį "Sidabrinėje linijoje"

Projekto įgyvendinimo periodas: 2020.04.28 - 2020.06.28

Projekto vykdytojas: Lietuvos žmogaus teisių centras

Projekto partneris: Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas

Santrauka: Projektu paskatinta Lietuvos visuomenė aktyviai remti nevyriausybinių organizacijų pastangas įtikinant sprendimų priėmėjus atsižvelgti į pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikius kovojant su COVID-19 krizės socialiniais ir ekonominiais padariniais. Projekto rėmuose sukurta informavimo ir advokacijos kampanija socialinių medijų ir interneto žiniasklaidos pagalba pritraukė 1900 aktyvių piliečių balsų peticijai, remiančiai NVO ir mokslininkų suformuluotus pasiūlymus vyriausybei, kurie užtikrintų adekvačias pajamas ir prieinamas socialines paslaugas bei pakankama žmogaus teisių apsaugą krizės padarinių sprendimuose. Projekto metu įvykdytos advokacijos ir komunikacijos veiklos mobilizavo kritinę masę aktyvių piliečių ir žiniasklaidos atstovų, ir tokiu būdu turėjo  ilgalaikį poveikį valstybės raidai, kartu gerinant pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesų atstovavimą. 

Atgarsiai: 

Jūratė Juškaitė. Po karantino mūsų laukia bado žaidynės?

Rūta Brazienė: COVID 19 poveikis Lietuvos darbo rinkai – ar adekvatus socialinės politikos atsakas?

Jurgita Kuprytė: Kaip neprarasti brandžių talentų?

Karantinas labiausiai paveikė neturtinguosius: trūksta pinigų maistui, nuomai

Aistė Adomavičienė. Vienkartinės loterijos bilietas „jūs laimėjote 200 eurų“ – prastas sprendimas

Ieva Adomaitytė-Subačienė: Kodėl epitetas „socialinis“ tapo toks nemadingas?

Projekto įgyvendinimo periodas: 2020.04.28 - 2020.06.28

Projekto vykdytojas: „Transparency International” Lietuvos skyrius

Santrauka:

Problema: Nors Lietuvoje jau įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, institucijos vis dar neužtikrina galimybių saugiai pranešti apie pastebėtas negeroves ar pažeidimus įstaigos viduje. Apie korupciją pranešti ryžtųsi tik kas penktas gyventojas. Baimė nukentėti yra dažniausia nepranešimo priežastis. 

Sprendimas: TILS kartu su Generaline prokuratūra įvertino, kaip 117 viešojo sektoriaus institucijos užtikrina pranešėjų apsaugą. Remiantis šiais duomenimis, TILS įvykdė advokacijos kampaniją, kuria siekė geresnės pranešančių asmenų apsaugos ir efektyvesnės korupcijos prevencijos.  

Rezultatai: (1) stipresnė TILS vykdoma įrodymais grįsta advokacija, institucijų stebėsena; (2) paskatintas institucijų skaidrumas, atskaitomybė bei gerasis valdymas; (3) pagerintos sąlygos aktyvesniam piliečių dalyvavimui įstaigų veiklos stebėsenoje; (4) sustiprintas TILS bendradarbiavimas su viešojo sektoriaus institucijomis.

Atgarsiai:

9 iš 10 institucijų suteikia galimybę darbuotojams pranešti apie galimas negeroves

Kaip įgyvendinama pranešėjų apsauga Lietuvos institucijose?

Įgyvendinimo periodas: 2020.05.01 – 2020.11.30