Projekto vykdytojas: M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas
Santrauka:
Projektu siekėme sušvelninti socialinius COVID-19 krizės padarinius visuomenei, teikdami nemokamu „Sidabrinės linijos“ telefonu 8 800 800 20 emocinę pagalbą ir tikslią, operatyvią ir patikimą informaciją pandemijos klausimais (įskaitant fizinės pagalbos galimybes gyvenamojoje vietoje), aiškias instrukcijas kaip elgtis krizės atveju, emocinę paramą, paguodą, ištikus krizei, organizuodami draugystės pokalbius telefonu su savanoriais socialinių santykių palaikymui.
Projekto tikslinė grupė: vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys, ypač vieniši, kurie krizės akivaizdoje patiria sunkumus įgyvendinant savo teises ir būtinuosius poreikius. Būdami labiausiai viruso pažeidžiama rizikos grupe, karantino metu jie atsidūrė dar didesnėje atskirtyje ir dėl būtinybės laikytis priverstinių prevencijos priemonių, ir dėl informacinės atskirties, svarbiausiai komunikacijai persikėlus į elektroninę erdvę. Dėl kylančios panikos, nerimo, nepakankamo informuotumo kyla rizika jų psichologinei sveikatai. Nuolat veikianti karštoji „Sidabrinė linija“ padėjo sušvelninti krizės pasekmes tikslinei grupei.
Atgarsiai:
Karantinas sąlygoja beprecedentį emocinės pagalbos poreikį "Sidabrinėje linijoje"
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.04.28 - 2020.06.28
Projekto vykdytojas: Lietuvos žmogaus teisių centras
Projekto partneris: Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
Santrauka: Projektu paskatinta Lietuvos visuomenė aktyviai remti nevyriausybinių organizacijų pastangas įtikinant sprendimų priėmėjus atsižvelgti į pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikius kovojant su COVID-19 krizės socialiniais ir ekonominiais padariniais. Projekto rėmuose sukurta informavimo ir advokacijos kampanija socialinių medijų ir interneto žiniasklaidos pagalba pritraukė 1900 aktyvių piliečių balsų peticijai, remiančiai NVO ir mokslininkų suformuluotus pasiūlymus vyriausybei, kurie užtikrintų adekvačias pajamas ir prieinamas socialines paslaugas bei pakankama žmogaus teisių apsaugą krizės padarinių sprendimuose. Projekto metu įvykdytos advokacijos ir komunikacijos veiklos mobilizavo kritinę masę aktyvių piliečių ir žiniasklaidos atstovų, ir tokiu būdu turėjo ilgalaikį poveikį valstybės raidai, kartu gerinant pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesų atstovavimą.
Atgarsiai:
Jūratė Juškaitė. Po karantino mūsų laukia bado žaidynės?
Rūta Brazienė: COVID 19 poveikis Lietuvos darbo rinkai – ar adekvatus socialinės politikos atsakas?
Jurgita Kuprytė: Kaip neprarasti brandžių talentų?
Karantinas labiausiai paveikė neturtinguosius: trūksta pinigų maistui, nuomai
Aistė Adomavičienė. Vienkartinės loterijos bilietas „jūs laimėjote 200 eurų“ – prastas sprendimas
Ieva Adomaitytė-Subačienė: Kodėl epitetas „socialinis“ tapo toks nemadingas?
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.04.28 - 2020.06.28
Projekto vykdytojas: „Transparency International” Lietuvos skyrius
Santrauka:
Problema: Nors Lietuvoje jau įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, institucijos vis dar neužtikrina galimybių saugiai pranešti apie pastebėtas negeroves ar pažeidimus įstaigos viduje. Apie korupciją pranešti ryžtųsi tik kas penktas gyventojas. Baimė nukentėti yra dažniausia nepranešimo priežastis.
Sprendimas: TILS kartu su Generaline prokuratūra įvertino, kaip 117 viešojo sektoriaus institucijos užtikrina pranešėjų apsaugą. Remiantis šiais duomenimis, TILS įvykdė advokacijos kampaniją, kuria siekė geresnės pranešančių asmenų apsaugos ir efektyvesnės korupcijos prevencijos.
Rezultatai: (1) stipresnė TILS vykdoma įrodymais grįsta advokacija, institucijų stebėsena; (2) paskatintas institucijų skaidrumas, atskaitomybė bei gerasis valdymas; (3) pagerintos sąlygos aktyvesniam piliečių dalyvavimui įstaigų veiklos stebėsenoje; (4) sustiprintas TILS bendradarbiavimas su viešojo sektoriaus institucijomis.
Atgarsiai:
9 iš 10 institucijų suteikia galimybę darbuotojams pranešti apie galimas negeroves
Kaip įgyvendinama pranešėjų apsauga Lietuvos institucijose?
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.05.01 – 2020.11.30
Antrojo karantino metu projektas “Priešakinėse linijose II” dalijosi lietuvių, susidūrusių su COVID-19 liga, istorijomis bei išgyvenimais, siekiant stabdyti ne tik viruso, bet ir klaidingos informacijos plitimą šalyje.
Komunikacijos kampanijos „Priešakinėse linijose II“ sklaida antrojo karantino metu patvirtino įžvalgas dėl masinių informacijos priemonių reikšmės, siekiant kritinių situacijų metu informuoti apie rizikas kuo didesnę visuomenės dalį. Kampanijos socialinio tinklo „Facebook“ profilis ženkliai prisidėjo prie didesnės informacinės sklaidos bei žiniasklaidos priemonių dėmesio atkreipimo apie kampanijos metu viešinamas koronaviruso rizikas visuomenėje. DELFI portale straipsniai bei video pasiekė beveik 800 000 unikalių vartotojų. Kampanija svariai prisidėjo prie visuomenės informavimo apie koronaviruso rizikas šalyje.
Turinį padeda kurti gausus būrys medikų, besidalinančių naujausiomis žiniomis apie COVID-19 ligos prevencijos būdus, eigą ir galimas pasekmes žmogaus sveikatai. Projekto „Priešakinėse linijose“ turinys video, straipsnių bei nuotraukų formatu yra talpinamas populiariausiame Lietuvos portale DELFI bei projektą įgyvendinančios komandos „Ugdanti komunikacija“ socialiniuose tinkluose. Įrašai sulaukia virš 10 000 peržiūrų.
Tai jau antra projekto „Priešakinėse linijose“ komandos iniciatyva. Dar pirmo karantino metu, kuris Lietuvoje truko nuo kovo iki birželio vidurio projekto „Priešakinėse linijose“ 20 savanorių komanda daugiau nei du mėnesius trukusiame projekte kvietė medicinos darbuotojus tapti karantino dienoraščio metraštininkais ir supažindino Lietuvos visuomenę su jų darbo užkulisiais, emocijomis bei tikrais išgyvenimais susidūrus pirmą kartą su tokio masto pandemija. Šimtai autentiškų nuotraukų komandos bei pačių medikų darytų nuotraukų iš Lietuvos ligoninių, kelios dešimtys išskirtinių bei atvirų interviu su medicinos darbuotojais Lietuvoje ir užsienyje, beveik dvi dešimtys išskirtinių reportažų, beveik 150 projekto paminėjimų populiariausiose žiniasklaidos priemonėse – tokį darbą per pirmąjį karantiną atliko daugiau nei 20-ies savanorių kūrybinė komanda.
Atgarsiai:
Projekto „Priešakinėse linijose“ visa medžiaga: www.ugdantikomunikacija.lt ir Facebook @Ugdanti komunikacija
Projektas #PriešakinėseLinijose | Ugdanti komunikacija video
PRIEŠAKINĖS LINIJOS II
Birutė Gaučaitė: Koronavirusu užsikrėtusi Birutė labai greitai atsidūrė ligoninėje: iš karto pajutau, kad simptomai visai kitokie nei peršalimo
Akvilė, su COVID-19 susidūrusi 8 mėnesį būdama nėščia: Nėštumo metu COVID-19 liga susirgusi gydytoja – atvirai apie tai, ką teko patirti: jautiesi kaip fantastiniame filme
VISI STRAIPSNIAI: https://m.delfi.lt/projektai/priesakinese-linijose/
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.11.07 – 2021.01.30Projekto vykdytojas: VšĮ „Tiriamosios žurnalistikos centras“
Projekto partneris: Lietuvos žurnalistų sąjunga
Santrauka:
Projektas „Operacija „Caras“: antras etapas“ apėmė kompleksines veiklas, orientuotas į didesnį skaidrumą, žodžio ir informacijos laisvės gynimą Širvintų krašte. Projekto metu surengtos trys nuotolinių mokymų sesijos nepriklausomiems Širvintų žurnalistams ir pilietinės visuomenės atstovams. Mokymų dalyviai buvo supažindinti su tiriamosios žurnalistikos įrankiais bei technikomis, pastebimai pagerėjo jų profesiniai įgūdžiai. Tolesnėje projekto eigoje buvo įgyvendinti du didelio rezonanso sulaukę žurnalistiniai tyrimai apie įtakingiausius Širvintų krašto politikus – merę Živilę Pinskuvienę ir jos sutuoktinį, Širvintose išrinktą Seimo narį Joną Pinskų. Tyrimai atskleidė, kad dalis merės turto yra abejotinos kilmės, o jos sutuoktinis slėpė ryšius su asmenimis, siejamais su kontrabanda bei pinigų plovimu. Tyrimų pasiekta auditorija – ne mažiau nei 60 tūkst. žmonių. Visuomenė buvo geriau informuota apie žodžio laisvės padėtį Širvintose, į vietos politinę areną įnešta daugiau skaidrumo.
Atgarsiai:
Tyrimas „Jonas ir milijonas“:
Tyrimas „Kaip žemes pardavus“
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.12.01 – 2021.04.12
Projektu siekta didinti mokytojų ir mokinių susidomėjimą ir informuotumą svarbiais žmogaus teisių klausimais, esančiais politinėje valdžios darbotvarkėje ir aktualiu tapusiu migracijos krizės klausimu. Projekto rėmuose parengti trys elektroniniai naujienlaiškiai, kuriuose visapusiškai nagrinėjamos šios temos ir siūlomos darbo su mokiniais kryptys. Naujienlaiškių temos: Partnerystės įstatymas, migrantų krizė ir Stambulo konvencija (kartu su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu).
Projektu prisidėjome prie tikslinių grupių kritinio mąstymo, medijų raštingumo, pagarbios ir argumentuotos diskusijų kultūros ugdymo, o ilgainiui - prie stipresnės pilietinės visuomenės.
Atgarsiai: Jūratė Juškaitė. Tos pačios lyties poros - mažiausia problema susituokusiems žmonėms Liutauras Labanauskas. Apie lyčiai neutralią partnerystę Monika Guliakaitė. Stambulo konvencija ir socialinė lytis - kas gi taip gąsdina? Paulina Drėgvaitė. Saugi mokykla: pokyčiai nevyksta savaime Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021.05.01 - 2021.10.31Projektas “Stiprūs regionai - stipri valstybė” skirtas sustiprinti nevyriausybinio sektoriaus atstovų, kurie yra deleguoti į Partnerių grupes prie Regionų plėtros tarybų, kompetencijas. Pagrindinis projekto tikslas - užtikrinti, jog deleguoti atstovai galėtų tinkamai atstovauti nevyriausybinį sektorių regionuose, prisidedant prie viešosios politikos pokyčių. Didžiausias dėmesys skirtas ugdyti atstovavimo, pasiūlymų ar rekomendacijų teikimo ir pristatymo, advokacijos, sprendimų priėmimo, derybinių kompetencijų ugdymui. Taip pat projekte sukurta ir plėtojama deleguotų atstovų tinklaveika. Skatinamas jų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendravimas, patirties ir gerosios praktikos dalijimąsis. Į tinklaveiką taip pat įsitraukė ir nacionalinių skėtinių organizacijų ekspertai, kurie dalinosi savo sukaupta patirtimi. Taip pat pasibaigus projekto veikloms ir toliau dalinsis įžvalgomis, aktualiais dokumentais bei problemomis iš savo kuruojamų sektorių.
Atgarsiai: Nacionalinės NVO koalicijos vadovė: atėjo laikas visai Lietuvai svarbiems pokyčiams Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021.06.20 - 2021.12.20Sprendimas: Suburta PVO advokacijos koalicija, paruoštas ir valdžios institucijoms pateiktas reguliavimo modelis, kokios PVO, kokiais tikslais ir pagal kokius kriterijus turėtų teisę gauti tokius duomenis.
Planuojami rezultatai: (1) stipresnė TILS ir kitų PVO vykdoma įrodymais grįsta advokacija, viešojo sektoriaus institucijų stebėsena remiantis pirminiais duomenimis; (2) aktyvesnis viešojo intereso gynimas; (3) sukurtos sąlygos aktyvesniam piliečių dalyvavimui pilietinėse veiklose.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023.10.10 - 2024.01.15
