ALF vadovė S. Adomavičiūtė apie moderuotą diskusiją #socialentrepriseday2021 konferencijos metu

4+1 išsineštos mintys iš #socialentrepriseday2021 diskusijos “Kaip skatinti pilietinį aktyvumą pandemijos kontekste?”, kurią teko garbė moderuoti su puikiais pašnekovais Friedrik Ahsberg, Liene Reine-Miteva ir Daniel Vaarik

1. PASITIKĖJIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS. Nors diskusijos apie pasitikėjimą nesprendžia pasitikėjimo didinimo klausimo, bet lyginant konkrečius pavyzdžius, tenka sugrįžti prie šių kertinių žodžių. Kaip rodo mūsų patirtis, pandemijos metu Baltijos šalių pilietinis aktyvumas išryškėjo dėl nepasitikėjimo valdžios institucijomis ar jų veiksmais. Žmonės, verslai, nevyriausybinės organizacijos mobilizavosi ir savipagalbos (self-help) aktyvizmu bandė laikinai užkamšyti iškilusias spragas.

Tuo tarpu Švedijoje, kuri garsėja aukščiausiu pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis (taip pat ir vienu kitu) lygiu, verslas, NVO ir valstybinės insitucijos pandemijos metu dar stipriau surėmė pečius ir veikė išvien. Tokia laikysena ir patirtis ne tik stiprina pasitikėjimą visuomenėje ir didina piliečių įsitraukimą, bet tuo pačiu gali padėti ilgalaikėje perspektyvoje mažinant socialinius iššūkius, su kuriais susiduria visa žmonija, pvz. švietimo, psichinės sveikatos srityse.

2. ŽMOGAUS TEISĖS – EPICENTRE. Pandemija išryškino pažeidžiamų grupių poreikius ir suteikė galimybę susitvarkyti seniai pūliuojančias socialines problemas. Jei krizių (pandemijos, migrantų) valdymo centre būtų žmogaus teisės ar žmonių, esančių rizikos grupėse, poreikiai – mums būtų lengviau tvarkytis su ilgalaikiais krizių padariniais ateityje. Ši galimybė aktuali socialiniam verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms, tik neaišku, ar žengsime šį žingsnį priekin.

3. ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKAVIMO PRIEMONĖS. Bene labiausiai pandemijos metu sumažėjo pasitikėjimas žiniasklaidos priemonėmis. Pridėjus socialinių tinklų įtaką radikalių socialinių burbulų susidarymui, turime neblogą – informacijos kiekio, radikalėjančių nuostatų ir besiveržiančio pykčio bei agresijos „kokteilį“. Ir nors dar niekas neišrado „sidabrinės sprendimo kulkos“ – iniciatyvos, skatinančios kritinį mąstymą ir mažinančios pyktį ar agresiją – sveikintinos. Geras pavyzdys gimęs Estijoje : https://www.levila.ee/ (www.nara.lt – analogas?)

4. VIENOS KRIZĖS PAMOKOS ATEITIES KRIZĖMS. Ar krizių metu išmoktos pamokos gali pasitarnauti ateityje? Švedijos patirtis rodo, kad 2015 m. tvarkymosi su migrantų krize metu užgimusios iniciatyvos ir politiniai sprendimai pasitarnavo pandemijos metu. Ar mes, susidūrę su nelanksčiomis ir griežtomis procedūromis, biurokratinėmis kliūtimis, padarysime išvadas ir išvystysime krizių valdymo planą bei strategiją ateičiai?

5. KŪRYBIŠKUMAS IR SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ. Švedija. Aviacijos verslas, prisidėdamas prie pandemijos valdymo, perorientavo savo darbuotojus. Stiuardesės buvo perkvalifikuotos į slauges ir talkino sveikatos sistemoje. Baltijos šalyse irgi būta stiprių, kūrybiškų iniciatyvų, o šiandieninės migrantų krizės akivaizdoje vėl matome pavienių stiprių verslo ir NVO veiklų. Ar kūryba ir socialinė atsakomybė jau yra mūsų DNR? Tikiuosi.

KONFERENCIJOS įrašas: https://www.lrt.lt/…/socialinio-verslo-dienos…

Ruošdamasi diskusijai perskaičiau puikias studijas apie pilietinio aktyvumo formas: https://carnegieendowment.org/…/civil-society-and…ir pasitikėjimą: https://www.edelman.com/trust/2021-trust-barometer

Kontaktai

Atviros Lietuvos fondas
Didžioji g. 5, Vilnius 01128,

Tel. +370 5 2685511
el. paštas: info@apf.lt
www.apf.lt

Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse. 2019 – 2024 m. Lietuvoje veikia EEE finansinio mechanizmo finansuojamas Aktyvių piliečių fondas, pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti skiriantis 9 mln. eurų.

Fondą administruoja